infa.lt

Facebook nuotr.

Daugiau nei dvejus metus trukęs pandemijos-plandemijos laikotarpis pasižymėjo ne tik suvaržymais, žmonių teisių pažeidinėjimais, absurdiškais bauginimais, visuomenės skaldymu, bet ir vienu neįtikėtinu virsmu, kurio metu mokslas tiesiog konvertavosi į religines dogmas.

Kaip žinome, dogma yra nekvestionuojamas įsitikinimas ar įsitikinimų rinkinys, kurį priima tam tikros grupės nariai.

Dogma nereiškia, kad kažkas yra blogai ar neteisinga. Ja tiesiog aklai tikima ir jai paklūstama.

Tuo tarpu mokslas bent jau iki pandemijos- plandemijos buvo susijęs su abejonėmis, paieškomis, hipotezėmis, tyrimais, bandymais ir hipotezių tvirtinimais bei neigimais.

Tik štai, pandemijos- plandemijos laikotarpiu viskas apsivertė aukštyn kojomis: mokslas iš hipotezių, abejonių ir paieškų lygmens netyčia persikėlė į religinių dogmų lygmenį.

Tų dogmų, kurių nebuvo galima nei kvestionuoti, nei paneigti- jomis buvo privaloma aklai tikėti.

Per COVID pandemiją gydytojai, epidemiologai, profesoriai ir įvairūs kiti savo srities mokslininkai buvo įvairiais būdais engiami už tai, kad kvestionavo COVID politiką, kurią taikė šalių vyriausybės. Viešasis ir politinis diskursas stigmatizavo ne tik akademikus, bet ir paprastus žmones, abejojančius skiepų nauda.

Buvo klijuojamos tokios etiketės, kaip „antivakseriai”, o tokie žodžiai kaip „pasitikėti mokslu” ir „grįžti prie normalaus gyvenimo” dar labiau išskyrė neskiepytus asmenis, kaltinant juos dėl pandemijos eigos, karantinų ir sukelto streso ligoninių pajėgumui.

Tuo pačiu buvo pažaboti ir moksliniai duomenys, keliantys abejonių dėl COVID vakcinų veiksmingumo ir saugumo.

Buvo visiškai ignoruojama ir gausybė duomenų, įrodančių, kad karantinai, anot Stanfordo universiteto daktaro Jay Bhattacharya, yra „didžiausia visuomenės sveikatos katastrofa žmonijos istorijoje”.

Mokslo duomenys, keliantys abejonių dėl kaukių saugumo ir veiksmingumo, taip pat buvo ignoruojami, o patyrusieji sunkią vakcinų žalą, buvo tiesiog „nepastebimi“.

Panašu, kad valdžia tokį požiūrį padarė priimtinu. Šis požiūris dar labiau poliarizavo visuomenę tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai.

Praktiškai nebuvo diskusijos su kitaminčiais, o nesutikusieji su primestomis pandemijos valdymo priemonėmis, patyrė patyčias, pažeminimus ir visus kitus policinės valstybės „privalumus“.

Kartu su pandemija-plandemija įžengėme į epochą, kurioje mokslas tapo panašus į savotišką religinį autoritetą: tie, kurie juo abejoja, laikomi pavojingais eretikais ir atitinkamai baudžiami.

“Facebook” faktų tikrintojai sugebėjo cenzūruoti net „British Medical Journal”. „BMJ” gavo prieigą ir paviešino dešimtis įmonių vidaus dokumentų, nuotraukų, garso įrašų ir elektroninių laiškų, kuriuose išsamiai aprašytas sukčiavimas, atliekant klinikinius Pfizer/BioNTech COVID vakcinų tyrimus. FDA vis dar atsisako tirti šiuos atvejus.

„Facebook” iš savo platformos pašalino mažiausiai 16 mln. turinio vienetų, o maždaug 167 mln. kitų gavo įspėjimus. YouTube pašalino beveik 1 mln. vaizdo įrašų, susijusių su, anot jų, „pavojinga ar klaidinančia COVID-19 medicinine informacija”.

Toks „užčiaupimas” neturi precedento ir pažeidžia mūsų teisę dalintis ir stebėti informaciją. Šis reiškinys prasidėjo gerokai anksčiau nei COVID, tačiau metams bėgant, jis vis labiau plinta.

Daugeliu atvejų tiesos sakymas tapo nusikaltimu.

Kaip tai galėjo atsitikti? Ogi paprastai. Tiesiog, besipuikuodami savimi, užsidėjome FB rėmelius „tikiu mokslu“ ir patį mokslą pavertėme buka, siaura religine dogma.

Ir, jeigu kas paklaustų, ką šiuo metu labiausiai reikia gelbėti, tai atsakyčiau: mokslą. Gelbėti nuo dogmų ir nuo fanatikų.

Šis įrašas pirmą kartą buvo paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje