infa.lt

Izoliacija turėjo „rimtų nenumatytų padarinių“, tokių kaip nepakankama galimybė gauti kritinę sveikatos priežiūrą ir sumažėjusį A&E lankomumą, rašo The Telegraph.
Beveik 2700 žmonių per savaitę mirdavo dėl koronavirusinės izoliacijos pasekmių, liudija oficialių duomenų analizė.

Šefildo ir Loughborough’o universitetų ekonomistų ir akademikų atliktas tyrimas rodo, kad dėl kovo mėn. įvestų priemonių mirė daugiau nei 21 000 žmonių. Analizėje nagrinėjami Britanijos Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenys per aštuonias savaites po nacionalinio blokavimo (karantino) įvedimo.

Tyrėjų teigimu, išvados liudija, jog „izoliacija nužudė 21 000 žmonių“, nes ši politika turėjo „rimtų nenumatytų padarinių“, tokių kaip negalėjimas naudotis kritinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat nelaimingi atsitikimai ir skubios pagalbos tarnybos kolapso atvejai.

Tyrime nagrinėjami pastarųjų mėnesių mirčių duomenys ir atsižvelgiama į ilgalaikes tendencijas bei kitus kintamuosius, tokius kaip demografiniai ir ekonominiai veiksniai.

Jame teigiama, kad nutraukus gydymo paslaugas ir sumažinus galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bendras mirštamumas padidėjo maždaug 2700 mirčių per savaitę.

Žmonių, lankančių A&E skyrius skaičius pandemijos metu sumažėjo 50 procentų, o skubių siuntimų dėl įtariamo vėžio atvejų sumažėjo 70 procentų. Atskiri tyrimai įspėja, kad toks vėlavimas gali reikšti iki 35 000 papildomų mirčių nuo vėžio per metus.

Naujoji Šefildo universiteto, Loughborough universiteto ir „Economic Insight“ ekonomistų analizė leidžia daryti prielaidą, kad mirčių, kurias sukėlė ne koronavirusas skaičius, viršijo šiuos skaičius.

Tai reiškia, kad vidutiniškai apie 4000 žmonių mirė dėl kitų priežasčių nei tų, kurias sukėlė „Covid-19“ „ lockdown“ laikotarpiu. Vertinimai liudija apie 51 544 papildomas mirtis per pirmąsias aštuonias blokavimo savaites – vidutiniškai 2 693 per savaitę.

Tyrėjai teigia, kad tęsiantis socialinio apribojimo priemonėms, bendras žmonių mirčių skaičius, kurį sukėlė žmonių izoliavimas, gali būti dar didesnis.

Šį mėnesį anksčiau, sveikatos sekretorius Mattas Hancockas įsakė skubiai peržiūrėti pranešimus apie mirtį nuo koronaviruso, nerimaujant, kad Public Health England (PHE) „perdėjo“ tikruosius skaičius.

Didelę oficialaus kasdienio mirčių skaičiaus dalį sudaro žmonės, kurie atsigavo po „Covid-19“, bet vėliau mirė dėl kitų priežasčių, atskleidė Oksfordo universiteto ekspertai.

Skirtingai nei Škotijoje ir Velse, kur yra 28 dienų riba, kiekvienas, kuriam Anglijoje kada nors buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas, yra laikomas miręs nuo „Covid-19“, net jei tai įvyksta keliais mėnesiais vėliau ir dėl aiškiai nesusijusios su tuo priežasties.

Tyrėjai pareiškė, jog išvados „padarys didelę įtaką ateities politikos formavimui ir elgesio mokslui“.

Sam Williamsas, „Economic Insight“ direktorius, teigė, kad naujuoju tyrimu bandoma „patikimiau įvertinti žuvusių nuo „Covid-19“ skaičių Anglijoje ir Velse“.

„Iš viso izoliavimas nužudė daugiau nei 21 000 žmonių, grynaisiais skaičiais, kurie nesant izoliavimo būtų gyvenę“, – sakė jis.

Jis teigė: „Paskelbti duomenys – atitinkamai su „Covid-19“ susijusios mirtys ir papildomos mirtys – demonstruoja esminius trūkumus

„Pirma, nes reikia visai silpnų įrodymų, kad mirties priežastimi tapo  „Covid-19″.

Antra, manoma, kad visi padidinti savaitiniai mirštamumo skirtumai, lyginant su penkerių metų vidurkiu, reiškia „perteklinį“ mirčių skaičių nuo „Covid-19″, o ne nuo tų mirčių, kurios buvo iššauktos kitų priežasčių“.

Jis sakė, kad šis dokumentas kelia ypatingą susirūpinimą dėl visuotinio žmonių izoliavimo pagrindimo, kas sąlygoja didelį mirčių skaičių palyginti jaunose amžiaus grupėse.

„Lancet Oncology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad dėl pandemijos pražiūrėti vėžiniai susirgimai sutrumpins gyvenimą vidutiniškai 20 metų. Ekspertai teigė, kad išvados „buvo blaivinančiu atspindžiu“ to fakto, kad daugybė diagnozės vėlavimų, kurie turės įtakos jų ateities dešimtmečiams, palies palyginti jaunus žmones.