infa.lt

Tarptautinio finansų instituto (IIF) duomenimis, pasaulio skola išaugo iki rekordinių 315 trilijonų JAV dolerių (250 trilijonų svarų sterlingų). Skaičius padidėjo dėl to, kad daugiau skolinosi Kinija, Indija ir Meksika. Vien per pirmąjį ketvirtį pasaulinės skolos apimtis padidėjo 1,3 trilijono JAV dolerių.

Kaip savo ataskaitoje pažymi IIF, vyriausybės mažina mokesčius ir didina išlaidas, šiemet vykstant rekordiniam rinkimų kampanijų skaičiui. „Atsižvelgiant į kietą infliaciją JAV ir numatomą Federalinės rezervų sistemos palūkanų normų mažinimo atidėjimą, dolerio kurso kilimas … gali vėl išryškinti valstybės skolos problemas, ypač besivystančiose šalyse“, – teigiama IIF ataskaitoje, kurią cituoja „The Telegraph” leidinys.

IIF ataskaitoje teigiama, kad valdžios sektoriaus deficitas vis dar yra didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją. Prognozuojama, kad šiais metais valdžios sektoriaus deficitas padidins pasaulio skolą 5,3 trilijono JAV dolerių.

Kaip pažymi IIF, Kinija jau dabar susiduria su nekilnojamojo turto krize, kuri grasina ilgiems metams sustabdyti šalies ekonomikos augimą. Anksčiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad Indijos skola iki dešimtmečio pabaigos gali viršyti jos ekonomikos dydį, nes ji kasmet išleidžia milijardus dolerių stichinių nelaimių pasekmėms likviduoti.

IIF ekspertai įspėjo, kad „didėjanti prekybos trintis ir didėjantis geoekonominis susiskaidymas gali sumažinti besiformuojančios rinkos šalių gebėjimą aptarnauti išorės skolą“, nes daugelis besivystančių šalių susiduria su didelėmis doleriais išreikštomis skolomis.

„Nors santykinai optimistinės trumpalaikės pasaulio ekonomikos perspektyvos teigiamai veikia skolos dinamiką, nuolatinė infliacija, ypač JAV, ir toliau kelia didelę riziką, didindama spaudimą pasaulinėms finansavimo sąnaudoms“, – teigiama ataskaitoje.

Balandį paskelbtos TVF „Fiskalinės perspektyvos“ duomenimis, 2023 m. bendra pasaulio skola išaugs iki 93,2% pasaulio BVP.

Ekspertai laukia, kad 2024 m. šis rodiklis padidės iki 93,8%, 2025 m. – iki 95,1%, o 2029 m. – iki 98,8% BVP dėl JAV ir Kinijos valdžios sektoriaus skolos augimo.