infa.lt

Dėl koronaviruso pandemijos, kuri, be kita ko, grasina ekonomikos nuosmukiu, tūkstančiams Europos kiaulių augintojų kyla dar vienas pavojus: afrikinis kiaulių maras (AKM) gali sužlugdyti jų namų ūkius. Lenkija randasi kovos su šia liga priešakyje (ekspertai mano, kad liga 2007 m. buvo atvežta iš Afrikos į Gruziją, iš ten ji atkeliavo į Rusiją, vėliau, 2014 m. – į Lenkiją), rašo euronews.

Neseniai virusas, kuris žudo šernus ir kiaules, tačiau nėra pavojingas žmonėms, buvo rastas poros žingsnių atstumu nuo Lenkijos ir Vokietijos sienos. Tomaszas Zdroževskis koordinuoja nevyriausybinę organizaciją, nepritariančią grupinės medžioklės praktikai epidemijos piko metu.

Jis parodo ir pasakoja: „Tai yra laukas, kuriame medžiotojai susirenka į grupes. Neseniai jie nutempė nugaišusius šernus per visą šį rajoną, paskui kruvini pėdsakai driekiasi dešimtis metrų. Ir tai pavojinga: kiti šernai užsikrečia per nušautų gyvūnų kraują ir grandinėlė tęsiasi”.

Kai kurie medžiotojai nesilaiko Europos standartų, susijusių su nušautų gyvūnų sanitariniu apdorojimu. Normos buvo sukurtos siekiant užkirsti kelią infekcijų plitimui ūkiuose, sako Tomas: „Grupinė medžioklė yra didelė problema. Žmonių daug, jie triukšmauja, išsigandę gyvūnai bėga į visas puses, keliauja į kitas teritorijas, eina į vakarus – ir jie platina ligą. Pas mus dažnai renkasi medžiotojai, nors buferinėje zonoje tai draudžiama“.

Aktyvistai irgi išeina į medžioklę, tačiau jų ginklai yra fotoaparatai: jie fotografuoja tuos, kurie atvyko šaudyti laukinių gyvūnų. Stulbinantys skerdenos pjaustymo kadrai sukėlė aštrių diskusijų bangą Lenkijoje.

„Jie čia doroja šerną be jokios apsaugos ir be antklodes, – atkreipia Tomas dėmesį. – Kraujas tiesiog visur, jų automobilis yra iškruvintoje vietovėje”.

Medžiotojų veiksmai yra žalingi vietos ūkiams. Pavelas Egrowski, stambus kiaulienos tiekėjas, veikia vakarų Lenkijoje; jis parduoda mėsą Britanijai ir Japonijai. Kai regione buvo aptikti šernai, užkrėsti AKM, ūkininkas nedelsdamas pardavė bandą – 9 tūkstančius gyvūnų – ir sustiprino sanitarines saugos priemones.

Neseniai ūkininkas dalyvavo konsultacijose su šalies žemės ūkio ministru. Vyriausybė planuoja iššaudyti 90% laukinių šernų, kad apsaugotų namines kiaules. Valdžia suskirstė šalį į zonas pagal viruso aktyvumo laipsnį. „Raudonosiose zonose“ naikinant šernus gali dalyvauti armija.

Nuo metų pradžios apygardoje sunaikinta 2 tūkst. šernų. Tuo tarpu Pavelas gavo subsidijas verslo pertvarkymui, dabar mažiau užsiims kiaulininkyste.

Ūkininkas palaiko vyriausybės kovos su pavojingomis ligomis strategiją. Jo nuomone, dabartinė valdžia reaguoja greitai ir tinkamai, skirtingai nei jų pirmtakai.

Kol buvo sprendžiamos finansinės problemos, medžiotojų išsigandę šernai (beje, puikių plaukikų) pasiekė vakarines sienas. Kovo mėnesį upėje netoli Lenkijos ir Vokietijos sienos buvo rastas sergantis gyvūnas. Kaip išvengti kiaulių maro patekimo į Vokietiją?

Vokietijos pusė inicijavo užtvarų statybą. 130 kilometrų tvora turėtų apsaugoti sieną su Saksonija. Darbą koordinuoja inžinierius Dirkas Wurfelis. Jo komanda dirba nepaisydama uragano ir lietaus. Ekspertai žino, jog kai tik Vokietijoje bus nustatytas nors vienas afrikinio kiaulių maro atvejis, šaliai iškart bus uždrausta eksportuoti mėsą.

Užkrėto savo ūkiuose taip pat baiminasi Danija ir Nyderlandai. Šios šalys sako, kad visos Europos (tik Vakarų – infa.lt) kiaulininkystės likimas labai priklauso nuo šių dienų Vokietijos veiksmų.

Tuo tarpu Drezdene inžinierių pastangas palaiko mikrobiologai. Valdžia įpareigojo medžiotojus pranešti apie kiekvieną negyvą miške rastą šerną. Į vietą siunčiami laboratorantai, jie turi išsiaiškinti, kodėl gyvūnas nugaišo Iki šiol ekspertai nerado afrikinio kiaulių maro pėdsakų pavyzdžių.

Testavimai tęsiami, ūkininkai yra pasirengę karantino įvedimui. Mikrobiologas Dietrich Pöhle paaiškina: „Afrikinis maras žudo šernus ir namines kiaules. Žmonėms virusas nėra pavojingas. Liga perduodama iš laukinių gyvūnų į fermas, taip užsikrečia kiaulės. Tai labai blogai, nes tada su jų mėsa (kartais jau perdirbta, pvz., dešroje) infekcija plinta toliau“.

Grįžtame į Lenkiją susitikti su Andrzejumi. Jis yra trečios kartos ūkininkas. Vyras baiminasi, kad afrikinis kiaulių maras sugriaus jo verslą. Praėjusiais metais šalies šiaurės rytuose dėl epidemijos buvo išbrokuota 35 tūkst. gyvulių, šiemet – 24 tūkst. Andrzejus kaltina valdžią nenustačius masinio šernų mirties priežasčių patikrinimo. Negyvi gyvūnai, pasak ūkininko, yra tikra biologinė bomba.

„Negyvi gyvūnai nėra sunaikinami laiku“, – sako vyras. – Nuo gyvulio aptikimo momento iki evakuacijos prireikia 3–4 dienų. Tai labai ilgai, piktinasi vietiniai ūkininkai. Iki afrikinio maro epidemijos regione turėjome 2 tūkstančius kiaulių fermų, šiandien jų liko tiik 600 “.

Lenkija ir Vokietija pranešė apjungiančios pajėgas kovai su afrikiniu kiaulių maru. Ekspertai tikisi, kad kliūčių pašalinimas, bandymai ir keitimasis informacija padės išsaugoti ūkio šaką. Kai kurie ūkininkai, kurie jau bankrutavo, apgailestauja, kad priemonių buvo imtasi per vėlai.

Lietuvoje kiaulių ūkiai taip pat masiškai naikinami dėl AKM. Neseniai buvo išgaišinta vieno tokio ūkio 8,5 tūkstančiai kiaulių, apie ką pranešė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  (VMVT), šiuo metu aktyvia vykdanti tokią veiklą AKM sąlygomis.. Šiuo metu kiaulienos saviems poreikiams Lietuva jau nebeišsiaugina, tenka įsivežti iš kitų šalių. Plačiau apie naikinamus kiaulių ūkius Lietuvoje – AKM.

Keista tik tai, kad Lietuva nestatė jokių apsaugų, kaip, kad dabar daro Vokietija, siekdama apsaugoti savo ūkininkus. Apoe beatodairišką šernų naikinimą apskritai sudėtinga kalbėt žvelgiant iš gamtosaugos pusės.