infa.lt

nuotrauka: newindianexpress.com

Besibaigiantis ruduo mūsų šaliai padovanojo dvi ypatingai svarbias iniciatyvas, kurių pagrindinis tikslas – mažinti atskirtį tarp visuomenės ir žmonių, turinčių specialiųjų poreikių.

Viena iš svarbiausiu šiuo metu vystomų iniciatyvos „MES“ veiklų – tai socialinė kampanija „Padėti ne gėda“, kuri siekia tapti nacionaline ir pramušti tylos sieną, kad būtų galima vieningai ir drąsiai pasakyti, jog mes kartu – jėga, ir niekas po vieną. Šiandien mes norime jums pristatyti kampanijos „Padėti ne gėda“ koordinatorę Biržuose Rūtą Ramanauskaitę, siekiančios mažame miestelyje suvienyti neįgaliuosius ir sveikus į vieną draugišką bendruomenę. Nes, šiuo metu, tenka pripažinti, jog mažo miestelio žmonių reakcija į neįgalų žmogų yra neigiama, – dominuoja nesupratingumas ir distancijos laikymasis, neslepiamas abejingumas.

Kas jus paskatino prisijungti prie iniciatyvos „MES“ ir socialinės kampanijos „Padėti ne gėda“?

Mane paskatino prisijungti rūpestis neįgaliais žmonėmis ir jų problemomis. Aš pati esu neįgali, ir žinau kaip sunku kitiems neįgaliesiems žmonėms. Ir aš žinau ko jiems reikia.

Ko tikitės iš šios veiklos?

Tikiuosi, kad galėsiu padėti pakeisti visuomenės nuomonę apie neįgaliuosius. Negalia vis mažiau trukdys įvertinti žmonių, turinčių specialiųjų poreikių gebėjimus, o neįgalumą turintis žmogus bus vertinamas pagal rezultatus: galės dirbti, darbdaviai priims darbui pagal tokio žmogaus galimybes, ir vertins už atliktą darbą taip pat, kaip sveikuosius darbuotojus.

Tikiu, jog žmonės su negalia bus atstovaujami ir išgirsti, visuomenė suteiks pagalbą, kad žmogus su specialiaisiais poreikiais taptų savarankiškesnis, mobilesnis, kad jam nebebūtų sudėtinga nuvykti pas medikus, į koncertus ar šiaip pasižmonėti.

Kaip manote ko trūksta neįgaliam žmogui Lietuvoje?

Trūksta informacijos apie teikiamą pagalbą tokiems žmonėms. Medikai ir socialinių paslaugų tarnybos turėtų labiau bendradarbiauti, keistis informacija. Šeimos gydytojas turėtų informuoti žmogų su specialiais poreikiais apie socialines paslaugas, kompensacinę įrangą, užimtumo centrus. Norėtųsi, kad verslas būtų labiau draugiškesnis žmonėms, turintiems sveikatos problemų:

Skirtų žmogui su negalia pritaikytą transportą, teiktų transporto paslaugas neįgaliam žmogui, kad tas galėtų nuvykti ten, kur jam labiausiai reikia. Būtina, kad vienišus neįgalius žmonės lankančios socialinės darbuotojos ne tik teiktų paslaugas, bet ir ugdytų socialinius įgūdžius, pasikalbėtų su jais ar palydėtų ten, kur jiems reikia nuvykti. Būtų tikslinga plėsti paslaugų ratą, jas teikti ne tik žmonėms su specialiaisiais poreikiais, bet ir chroniškų ligų paūmėjimo metu, ištikus traumai.

Kaip būtų galima pagerinti neįgalaus žmogaus kasdienybę?

Žadu pasikalbėti apie minėtas problemas su Biržų savivaldybės socialiniais darbuotojais ir su pačiu meru. Gal pavyks susitarti dėl specialiųjų autobusų, skirtų neįgaliam žmogui, kad nuvežtų juos ten, kur reikia. Norėtųsi priminti, kad daugiau būtų rūpinamasi aplinkos pritaikymu. Ne vienas mano likimo draugas apsidžiaugtų, jei mieste savivaldybės rūpesčiu padarytų specialius įvažiavimus į svarbias įstaigas ar parduotuvės, žmonėms su invalido vežimėliais.

Labai svarbu, kad socialinės darbuotojos nepaliktų be pagalbos vienišų neįgalių žmonių. Neįgalūs žmonės taip pat galėtų dirbti, jei aktyviau būtų steigiamos jiems pritaikytos darbo vietos, organizuojamas darbas dirbančiojo namuose, žmones su negalia pasiektų profesinis orientavimas ir konsultavimas.

Ko palinkėtumėt skaitytojams Šventų Kalėdų proga?

Norėčiau palinkėti, kad žmonės būtų vieni kitiems atidesni. Labiau vienas su kitu bendrautų, o neįgaliems žmonėms būtų nuoširdesni, labiau bendrautų su jais: neatstumtų, o priimtų kaip savus. Kitais metais linkėčiau žmonėms aktyviau burtis į visuomenines organizacijas, atkreipti dėmesį į socialinės kampanijos „Padėti ne gėda” iniciatyvas. Juk tikrai kažkam padėti galime kiekvienas. Juk daryti gera šitaip malonu.

Linksmų švenčių.