infa.lt

1868 m. kovo 22 d. gimė Vilhelmas Storostas VYDŪNAS, filosofas, rašytojas. Mirė 1953 02 20 Detmolde (Vokietija), 1991 m. spalio 19 jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse.

Vydūnui itin svarbus buvo tautos moralinio atgimimo ugdymas. Jis kvietė tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose vertybėse, „didėti iš vidaus“. Šios ir kitos jo idėjos nuskambėjo Gediminas Jankus dramoje „AMŽINAS KELEIVIS”, kuri buvo pastatyta Nacionaliniame Kauno dramos teatre (premjera 1988 03 28, Vydūno gimimo 120-mečiui, rež. J. Ivanauskas. Vydūną vaidino Petras Venslovas, Rūtą (Martą Raišukytę) – Rūta Staliliūnaitė, Keliaujantį Paukštį – Algimantas Masiulis.

Prof. Vaclovas Bagdonavičius: „Vydūno palikimas mums šviečia kaip taurus žmoniškumas ir tyro dvasingumo žibintas, skleidžiąs gaivinančią gėrio, grožio ir tiesos šviesą.“

◊♦◊

Dramaturgas Gediminas JANKUS: „Prieš 30 metų Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyta mano drama „Amžinas keleivis” (premjera 1988 m. kovo 31 d.), režisierius Juozas Ivanauskas. Spektaklis – „Regesių drama”, įtaigiai kalbanti apie Vydūną, jo misiją, tapo ypatingu įvykiu režisūros, (ypatingas, tam laikui itin svarbus Juozas Ivanauskas darbas, širdies režisūra. Jis – tikras vydūnistas, sugebėjo suburti, uždegti visus, visą kūrėjų grupę), aktorių didžiulių pastangų dėka. Neužmirštamus vaidmenis sukūrė aktoriai Petras Venslovas (Vydūnas), Rūta Staliliūnaitė (Rūta-Marta Raišukytė), Algimantas Masiulis (Keliaujantis paukštis). Režisūrą labai aukštai įvertino Metras Juozas Miltinis.

Spektaklio „Amžinas keleivis“ režisierius Juozas IVANAUSKAS: „Neginčijamas faktas yra tai, jog Kauno dramos teatre mano pastatytas spektaklis „Amžinas keleivis” atliko savo istorinę misiją išskirtiniu Lietuvai momentu – kilus tautinio atgimimo bangai – 1988 m. pavasarį. Gaila, kad scenoje regesnių drama „Amžinas keleivis” gyvavo palyginti trumpai ir net nebuvo padarytas kokybiškas spektaklio video įrašas, deja…

O juk šiaip pagalvojus, galėjo tokio spektaklio apskritai net nebūti, jeigu ne lemtingas SUTAPIMAS – būtent tais metais Maskvoje aš baiginėjau režisūros studijas V. Ščiukino vardo aukštojoje teatro mokykloje (prie E.Vachtangovo teatro) ir nusprendžiau pasirinkti Gedimino Jankaus pjesę apie Vydūną savo diplominiam darbui tik todėl, kad jau buvau nemažai skaitęs Vydūno raštų, žavėjausi šiuo mąstytoju – idealistu. Tuometinis Kauno dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus gan tolerantiškai leido man pasirinkti kokią tiktai noriu pjesę savo diplominiam darbui, tą kartą viską nulėmė VYDŪNAS – „Amžinas keleivis”…

Prabėgus 30 metų galiu tik apgailestauti, kad lietuvybės puoselėtojo, taurios sielos mąstytojo Vydūno idealai bei vertybės, deja, taip ir neprigijo 1990 m. kovo mėn. 11 d. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Vydūno VARPAS, garsiau suskambęs pirmaisiais Atgimimo metais Lietuvoje, vėliau buvo nuslopintas. Mūsų šalis šiandien nėra nei laisva, nei nepriklausoma, bet totaliai užvaldyta „savųjų okupantų“, kadangi aukščiausios valdžios, mūsų taip vadinamo politinio „elito“ gretose štai jau 28 metus dominuoja, pasak Vydūno, „SULUOŠINTOS DVASIOS“, tesiekiančios pirmiausia naudos sau, bet ne Tautai ir Tėvynei.

Net neabejoju, jog apie tikruosius Lietuvos sopulius bei nūdienos problemas nebus net užsiminta valstybiniu lygmeniu pažymint garbingą 150 –ties metų Vydūno Jubiliejų visoje šalyje.“

parengė: Juozas Ivanauskas