infa.lt

„Visos Šiaurės Korėjos branduolinės krizės sudedamąsias dalis, – atkaklūs Kim Jong Uno bandymai sukurti arsenalą, propaganda ir dezinformacija, supantys jo pasisekimus, užuominos į slaptą JAV karą, kuriuo bandoma sugriauti šias pastangas, kad netektų susidurti atviroje konfrontacijoje – galima buvo akivaizdžiai stebėti pereitas išeigines“, – rašo The New York Times.

Pasak Roberto Litwako (Woodrow Wilson International Center for Scholars, Vašingtonas), šiandien vyksta „Kubos raketinė krizė sulėtintu tempu“. „Tačiau tempas, panašu, greitėja, – pastebi žurnalistai David E. Sanger ir William J. Broad: – prezidentas Trampas ir jo padėjėjai aiškiai duoda suprasti, jog JAV dagiau nenusiteikusios taikytis su progresu, kuris privedė Kimą taip arti jo tikslų“.

„Nors visos istorinės analogijos neišvengiamai netikslios – pradžiai, prezidentas Džonas Kenedis turėjo reikalą su TSRS ir F. Kastro pavojingų 13 dienų 1963 metais eigoje, tuomet kai Korėjos krizės šaknys nueina ketvirčiu amžiaus atgal, – viena paralelė akivaizdi. Kai nacionalinės ir asmeninės ambicijos ir mirtinas ginklas susimaišo, – apsiskaičiavimo galimybės daug kart padidėja“, – teigia žurnalistai.

Jie primena apie neseniai vykusias derybas tarp Donaldo Trampo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo, kuriose buvo svarstomos Kinijos galimybės „įtakoti“ Kim Jong Uno veiksmus.

Tas faktas, jog Kim Jong Unas nesujungė branduolinių bandymų datos su šventėmis per šias išeigines, jo senelio, šalies ir jos branduolinės programos įkūrėjo Kil Il Sungo (Kim Ir Seno) gimimo dienos garbei, galbūt, liudija, jog Xi Jinpingas privertė Kimą pristabdyti, daro prielaidą straipsnio autoriai.

Nežiūrint į visas kalbas apie galimas tarpkontinentines balistines raketas, galinčias pasiekti JAV, viena iš „žvaigždžių“ kariniame parade Pchenjane buvo mažesnio skrydžio nuotolio raketa KN-15. Ši kietu kuru varoma raketa gali būti paleista keleto minučių bėgyje, skirtingai nuo raketų varomų skystu kuru.

„Tai reiškia, jog jos yra kur kas mažiau pažeidžiamos preventyvaus smūgio raketų, paleidžiamų iš amerikiečių karinių bazių Japonijoje arba smogiamosios lėktuvnešių grupuotės, panašios į tą, kuri buvo Trampo dislokuota prie Korėjos krantų“, – paaiškina autoriai.

„Tačiau dėl kitko, Kimo triumfo diena buvo apniukusi dėl truputį anksčiau nepavykusio raketos bandymo. Anksčiau Šiaurės Korėja pakankamai sėkmingai leido raketas ir jos buvo parduodamos visame pasaulyje. Vėliau sėkmingi raketų išbandymai ėmė retėti, kas sudarė galimybę daryti prielaidas apie slaptą Vašingtono įtaką“, – rašoma straipsnyje.

„Ne mažesnį nerimą valdininkams ir privatiems analitikams Vašingtone kelia stabilus Šiaurės Korėjos progresas, pasiektas per dešimtmetį, branduolinių galvučių kūrimo srityje, kurios pakankamai mažos, kad jomis galėtų būti apginkluojamos tolimojo skrydžio raketos“, – rašo leidinys.

„Kyla noras pravesti analogijas su Kuba, tačiau Kimas, tikėtina, prisimena kitas branduolines derybas, o būtent – su Libija 2003 metais. Libijos lyderis Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi, Muammaras Kaddafis) sutiko atsisakyti savo naujosios branduolinės programos mainais į Vakarų pažadus ekonominės integracijos ir santykių gerinimo klausimais.

Tačiau būtent tas pažadas ir nebuvo įvykdytas: kai tik Libijoje kilo (buvo sukelti – vert past) „neramumai arabų pavasario“ metu, JAV ir jų sąjungininkai nuvertė jį nuo valdžios ir galų gale sušaudė“, rašo autoriai.

„Šiaurės Korėja periodiškai rašo apie šią patirtį, pažymėdama, koks gi „kvailys“ buvo pulkininkas Kaddafis, atsisakęs branduolinės programos, kuri galėjo jį išgelbėti. Matomai, Kimas nežada daryti tos pačios klaidos“, – reziumuoja autoriai.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu