infa.lt

Reaguodamas į žiniasklaidoje paskelbtus Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) esamų ir buvusių pareigūnų pareiškimus apie galimą aukšto rango korupciją teisėsaugoje bei galimą įtakingų politikų spaudimą konkrečiose baudžiamosiose bylose, Seimo narys Mindaugas Puidokas registravo paklausimą generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, į kurį jis kviečiamas pateikti atsakymus Seimo plenariniame posėdyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių Julius Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardytas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį.

Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai labai gerai išmoko pamokas. Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai“.

„Prašau nurodyti, ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jei taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?“ – generalinio prokuroro klausia Seimo narys M. Puidokas.

Generalinė prokuratūra nurodo, kad dėl prokuroro J. Rėksnio teiginių kreipėsi į Prokurorų etikos ir drausmės komisiją. Seimo narys klausia E. Pašilio ar prieš kreipiantis į komisiją, „buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti prokuroro J. Rėksnio teiginių pagrįstumą? Jei taip, koks ir kada?“

Generalinės prokuratūros vadovo prašoma paaiškinti ar po prokuroro J. Rėksnio pareiškimų, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, „kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami, kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą“, buvo atliktas šios bylos patikrinimas.

Evaldas Pašilis | ve.lt nuotr

Kitame epizode buvusi FNTT tyrėja E. S., jos sūnus J. S. ir jo advokatas E. P. viešai atskleidė faktus, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas bei jo pavaldiniai galėjo daryti galimai nusikalstamą spaudimą įtariamajam ir jo šeimos nariams, su kuriais jį ir jo pavaldinius siejo draugiški santykiai, duoti, kaip teigiama reportaže, melagingus parodymus prieš R. Urbonui neįtinkančius kitus FNTT pareigūnus mainais į ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

„Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba minimų aukštų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Jei ne, kodėl?“– generalinio prokuroro klausia Seimo narys M. Puidokas.

Taip pat klausiama, ar buvo išsiaiškinta kodėl, kaip pranešama žiniasklaidoje, FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas R. Urbonas kalba, žada Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus vardu siūlydamas sprendimus įtariamiesiems kokiomis aplinkybėmis jiems gali būti nutraukti ikiteisminiai tyrimai.

Seimo narys M. Puidokas domisi ar buvo atliktas tyrimas siekiant patikrinti šiuos faktus ir ar bylos dėl kurių tyrimo objektyvumo kilo abejonių buvo perimtas tyrimui į kitą tyrimo įstaigą bei kontroliuoti kitai prokuratūrai.

Politikas prašo generalinio prokuroro atsakyti į vienuolika klausimų, kurie visi pagrįsti esamų arba buvusių teisėsaugos pareigūnų viešais pasisakymais.

Parlamento statutas numato, kad Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus.

klausimai generaliniam prokurorui čia

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.