infa.lt

Dujovežis „Isabella”, gabenantis JAV kilmės SGD, įplaukia į SGD terminalo uostą Swinoujscie, Lenkijoje, 2022 m. balandžio 28 d. (EPA-EFE/Marcin Bielecki)

Antradienį (lapkričio 29 d.) iki vėlyvo vakaro vykusiose derybose ES teisės aktų leidėjai susitarė įtraukti jūrų transportą į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) – taip pirmą kartą laivų operatoriai bus priversti mokėti už išmetamą anglies dioksido kiekį, rašo Euractiv.

Idėja įtraukti jūrų sektorių į ES anglies dioksido rinką pirmą kartą buvo iškelta prieš dešimtmetį, tačiau susirūpinimas dėl tarptautinio konkurencingumo sulėtino šio projekto plėtrą.

Pagal prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą reikalaujama, kad taršios pramonės šakos mokėtų už kiekvieną išmestą anglies dioksido toną, taip siekiant paskatinti jas taikyti švarius sprendimus.

Nors dabar jau beveik neabejojama, kad laivybos sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekis bus įkainotas, susitarimas dėl jūrų sektoriaus buvo tik viena iš platesnės ATLPS svarstymo dalių. Šios derybos bus tęsiamos, o kitos ir galbūt galutinės derybos vyks gruodžio 16-17 d.

Pasak Europos Parlamento vyriausiojo derybininko šiuo klausimu, Vokietijos įstatymų leidėjo Peterio Liese, jūrų sektoriaus susitarimas leis sutaupyti apie 120 mln. tonų anglies dioksido – dvigubai daugiau nei daug dėmesio sulaukęs ES draudimas parduoti taršias transporto priemones.

Visame pasaulyje jūrų sektorius išmeta apie 3 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2019 m. daugiau nei 144 mln. tonų CO2 buvo priskirta jūrų laivybai.

Sveikindamas šį susitarimą kaip istorinį, Liese sakė, kad teisės aktas ne tik sumažins anglies dioksido kiekį, bet ir padės pagerinti oro kokybę pakrančių miestuose.

„Prekyba taršos leidimais privers laivybos bendroves investuoti į švarias technologijas, nes priešingu atveju joms teks mokėti didžiulius pinigus”, – sakė Liese, priklausantis buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatyviajai CDU partijai.

„Ir turiu aiškių ženklų, kad laivybos bendrovės taps ekologiškos – jos dekarbonizuos ir išvalys savo veiklos procesus”, – pridūrė jis.

Pagal susitarimą ES viduje plaukiojantys laivai turės sumokėti už 100% jų išmetamų teršalų, ir už 50% teršalų, išmetamų keliaujant į ES nepriklausančias šalis arba iš jų.

Laikui bėgant padengiama išmetamųjų teršalų dalis didės: nuo 2025 m. ji sieks 40%, 2026 m. – 70%, o 2027 m. – 100%. Tačiau šie skaičiai „yra skliausteliuose”, – perspėjo Liese, nes juos valstybės narės turi patvirtinti per kitą derybų raundą.

Nukrypstant nuo pirminio Europos Komisijos pasiūlymo, nuo 2026 m. bus įtrauktas ir su CO2 nesusijęs išmetamųjų teršalų kiekis, pavyzdžiui, metanas ir azoto oksidas.

Derybininkai taip pat pasiekė, kad būtų skirta 20 mln. CO2 taršos sertifikatų, o už šiuos sertifikatus gautos lėšos būtų reinvestuojamos į sektorių per inovacijų fondą.

„Tai leis gauti milijardus, kurie bus tiesiogiai skirti investicijoms į uostus ir laivus”, – žurnalistams sakė A. Liese. Fondas taip pat bus skirtas jūrų gyvūnijai apsaugoti.

Teisės aktas bus taikomas visiems didesnės nei 5 000 bruto tonų talpos laivams, o mažesniems laivams ši nuostata nebus taikoma. Ateinančiais metais Europos Komisija peržiūrės šią nuostatą, siekdama užtikrinti, kad bendrovės negamintų „4 999 bruto tonų laivų, kad apeitų įstatymą”, – sakė Liese.

Prabangiosios jachtos, paprastai priklausančios itin turtingiems žmonėms, į ATLPS susitarimą neįtrauktos, nors parlamentarai tikisi, kad būsimuose teisės aktuose bus įtrauktos ir šios jachtos.

Paklaustas, ar susitarimas nesukels konflikto su Tarptautine jūrų organizacija (TJO), JT institucija, kuriai pavesta reguliuoti laivybą, J. Liese sakė, kad yra „optimistiškai nusiteikęs” ir tikisi, kad susitarimas atlaikys bet kokią TJO kritiką.

„Žinoma, turime kovoti, turime ginti savo poziciją”, – sakė Vokietijos įstatymų leidėjas.

„Pasaulis geriau suprato, kad klimato [kaita] yra neatidėliotina. Ir jei tarptautinės institucijos problemos neišsprendžia, tai turi padaryti Europa”, – pridūrė jis.

Galima prognozuoti, kad tai pabrangins jūrų logistiką, ir pabrangimas bus įskaičiuojamas į galutinę prekės kainą, už ką vėl mokės vartotojai, o ne laivybos bendrovės. Bet ar teoretikams sėdintiems ES tai rūpi?