Lietuvišką vyną leido gerti iš didesnio butelio, išskyrus vynuogių vyną – jį tik iš mažesnio – Seimas
Seimas po svarstymo pritarė kitų metų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-1964(2), kuriomis siūloma leisti Lietuvos gamintojams pilstyti natūralios fermentacijos vaisių ir (ar) uogų vynus bei vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimus į didesnės talpos tarą.
Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Andriaus Kupčinsko, dabar importuotojai gali pilstyti nespirituotą vyną į didesnio tūrio tarą, o mūsų vietos gamintojai – ne.
„Mes visi matome parduotuvėse, kad importuotojai, kitų šalių vynininkai gali vyną parduoti, 3 litro tūrio talpose o mūsiškiai gamintojai – ne. Tai itin aktualu dabar, kai sustojo stiklinių butelių importas iš Baltarusijos, kilo didelės problemos importuojant juos iš Ukrainos, kurioje buvo sugriauti du fabrikai iš trijų, tad mūsų vynininkai praktiškai nebeturi iš kur importuoti.
Anksčiau importuodavo apie 8 milijonus stiklo taros šviesių butelių. Lietuvoje jų negamina – Panevėžio ir Kauno stiklo fabrikai gamina butelius aludariams. Gal ši problema laikina, tačiau svarbiausia čia, kad mūsų gamintojai yra diskriminuojami lyginat su importinio vyno importuotojais ir gamintojais“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė A. Kupčinskas.
Andrius Kupčinskas pažymi, kad vynuogių vynui ši nuostata netaikoma, nors šių uogų Lietuvoje auginama kur kas mažiau: „Vynuogės mūsų platumose, mūsų krašte dar mažai populiarios ir neturi tokių tinkamų sąlygų augti. Ispanijoje Portugalijoje ar net ir Italijoje ir po antrą derlių metuose nuima, o pas mus dominuoja vaisiai, miško uogos, iš kurių gaminamas vynas. Mūsų gamintojams šiuo metu yra tam tikra problema dėl taros ir, be to, yra diskriminuojanti išlyga.“
Svarstomomis pataisomis Alkoholio kontrolės įstatyme siūloma nustatyti, kad natūralios fermentacijos vaisių ir (ar) uogų vynai bei vaisių ir (ar) uogų vyno gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 procentai, gali būti išpilstyti ir į ne didesnę kaip 3,5 litro plastikinę tarą, sudėtinę pakuotę ar kombinuotąją pakuotę.
Projektui po svarstymo pritarė 86, prieš balsavo ir susilaikė po 14 Seimo narių. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Krizės metu Seime svarstomi labai svarbūs klausimai – į kokio dydžio butelius leisti supilstyti vyną.
visais laikais buvo pirmo butinumo preke! Pamenu,Rokiskio „kirmelinis” kainuodavo vos 92 kapeikas,o kas sutardavo su pardaveja – pirkdavo „vietoje” uz 80. Na,limonado vietoje…
Taip, taip, reikėtų dar griežtinti. Seime turėtų būti iki smulkmenų nutarta, kad net ir kiekvienos rūšies vynas būtų pilstomas į skirtingo tūrio tarą. Galėtų būti nustatyti buteliai, kas 50 gr. skirtumo. Taip Seimas iki pavasario svarstytų, kontrolieriams būtų pelninga tas taras tikrinti. Susikurtų daugiau darbo vietų…