infa.lt

REUTERS

Naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį (lapkričio 3 d.) Briuselyje pirmą kartą po išrinkimo susitinka su Europos Sąjungos vadovais; laukiama, kad darbotvarkėje dominuos energetikos krizė, rašo Euraactiv.

G. Meloni pažadėjo, kad pirmoje vietoje svarbiausi bus Italijos interesai, todėl ši kelionė bus atidžiai stebima baiminantis, kad nacionalistinės vyriausybės Romoje ir bloko galingųjų šalių santykiai bus neramūs.

„Briuselis neturėtų daryti to, ką Roma gali pati padaryti geriausiai”, – penktadienį pasirodysiančioje knygoje cituojama G. Meloni, peikianti „Europą, kuri yra invazinė mažuose dalykuose ir nedalyvauja dideliuose reikaluose”.

Pirmoje savo tarptautinėje kelionėje po to, kai pradėjo eiti pareigas, Meloni susitinka su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos vadovu Charles Micheliu ir Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola

Tai bus pirmas susitikimas akis į akį po to, kai U. von der Leyen prieš rugsėjo mėnesį vykusius visuotinius Italijos rinkimus supykdė Italijos dešiniojo sparno partijas, įspėdama apie pasekmes, jei šalis nukryps nuo demokratinių principų.

Tačiau pirmoji Italijos ministrė pirmininkė moteris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, vadovaujanti kraštutinių dešiniųjų vyriausybei, į Belgijos sostinę atvyks veikiau diplomatiniu, o ne kariniu pagrindu, AFP sakė politikos analitikas Lorenzo Codogno.

„Meloni yra pragmatiška ir nori, kad į ją būtų žiūrima kaip į nuosaikią ir pagrindinės srovės lyderę”, – sakė jis.

Atsargiai žengia į priekį

Laukiama, kad trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos vadovė pabrėš, jog būtina skubiai imtis konkrečių Europos priemonių, kad būtų sumažintos sparčiai kylančios energijos kainos.

„Tikrasis dėmesys bus sutelktas į energetiką… tai skubiausias klausimas, nes žiema jau už slenksčio”, – sakė Codogno.

Meloni tvirtina, kad didžiausia per pastaruosius dešimtmečius žemyno energetikos krizė turėtų būti sprendžiama „ES lygmeniu”.

Italijos dienraštis „Messaggero” teigė, kad kelionė „neturės tiesioginių praktinių pasekmių”, tačiau ji padės G.Meloni įvertinti, „kokios yra perspektyvos” gauti bloko pagalbą sprendžiant opiausius šalies klausimus.

Savo ruožtu ES vadovai tikisi pasinaudoti susitikimu, kad „geriau suprastų, ką Meloni ketina daryti”, sakė Žako Deloro instituto direktorius Sebastjenas Maillard’as.

Pasak jo, „be nuolaidžiavimo žinučių”, kuriose Meloni pažadėjo remti NATO ir Vakarus, ir atsiribojo nuo fašizmo, „ji gana miglotai kalbėjo apie savo ketinimus”.

Briuselis elgsis atsargiai, bijodamas pastūmėti Meloni link kitų nacionalistinių vyriausybių sąjungos su Vengrija ir Lenkija.

Mažai tikėtina, kad kils nesutarimų dėl ES atkūrimo fondo, kuris Italijai skiria beveik 200 mlrd. eurų su sąlyga, kad ji įgyvendins svarbias reformas.

Nors Meloni teigė, kad nori „pakoreguoti” planą, kad būtų atsižvelgta į didėjančias energijos ir žaliavų kainas, šie pakeitimai, jei jie bus padaryti, greičiausiai bus sprendžiami techniniu lygmeniu, sakė Codogno.

„Jei ji nusileistų Europai, tai prieštarautų Italijos interesams”.

Tačiau vargu ar Briuselis artimiausiu metu išvengs susidūrimo dėl imigracijos, kuri Italijoje, ilgą laiką buvusioje viena iš pagrindinių migrantų atvykimo į Europą vietų, yra opus dešiniųjų klausimas.