infa.lt

Rusijos bendrovė „Lukoil”, kuriai priklauso vienintelė Bulgarijos naftos perdirbimo gamykla, neturėtų bandyti apeiti ES embargo ir parduoti iš rusiškos naftos pagamintus naftos produktus užsienyje, Bulgarijos žurnalistams Briuselyje pareiškė Europos Komisijos atstovas spaudai, apie ką rašo Euractiv.

Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferry teigė, kad Bulgarijai išimties tvarka buvo suteikta teisė naudoti rusišką naftą iki 2024 m., tačiau tai nereiškia, kad ji gali eksportuoti ir iš šios išimties gauti pelno.

D. Ferry paaiškino, kad išimties tikslas – kad Bulgarija galėtų naudoti importuotą rusišką naftą savo viduje, bet ne perparduoti ją užsienyje, nesvarbu, ar tai būtų ES, ar trečiosios šalys.

Atrodo, kad jis reagavo į Bulgarijos energetikos ministro pareiškimą, kuris praėjusią dieną sakė, kad Rusijos naftos produktų eksportas daro paslaugą visai Europos rinkai ir užtikrina regiono saugumą. Jis taip pat sakė, kad Europos Komisija pritarė rusiškų degalų perpardavimui.

Pasiūlymą panaikinti draudimą perparduoti rusišką naftą prieš savaitę pateikė laikinasis premjeras Gulabas Donevas ir finansų, ekonomikos bei energetikos ministrai, kurie visi tvirtino, kad uždraudus eksportą susidarytų deficitas vidaus rinkoje, nes Rusijos bendrovės „Lukoil” Bulgarijos naftos perdirbimo gamykla taip pat nutrauktų gamybą.

Ankstesnė Kirilo Petkovo vyriausybė eksporto draudimą įvedė birželio pabaigoje, siekdama laikytis bendrų Europos sprendimų ir padėti sumažinti degalų kainas Bulgarijoje.

Logika tokia, kad kuo daugiau naftos liks Bulgarijoje, tuo labiau kris jos kaina, nes šios prekės nebus galima parduoti kitur.

Tačiau praėjusią savaitę laikinasis ministras pirmininkas ir trys vyriausybės ministrai pateikė pasiūlymus panaikinti šį draudimą, argumentuodami, kad dėl eksporto draudimo susidarytų deficitas vidaus rinkoje, nes „Lukoil” nutrauktų gamybą vidaus rinkai.

Laikinosios vyriausybės sprendimas būtų ypač naudingas tiek „Lukoil”, kuri degalus eksportuoja per grupės prekybininką – Šveicarijoje įsikūrusią bendrovę „Litasco”, tiek Bulgarijos bendrovėms, importuojančioms rusiškus degalus.

Burgaso naftos perdirbimo gamykloje beveik 90 proc. naudojama rusiška „Ural” nafta, kurios kaina yra maždaug 23-25 JAV doleriais už barelį pigesnė už europietišką etaloninę „Brent” naftą, kurios kaina nuo kovo nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį ir dabar parduodama 93-97 JAV dolerių lygyje. Dėl 20-25% kainų skirtumo ji gali gauti nemažai pajamų.

Laikinosios vyriausybės pasiūlymas, kurį pasirašė ministras pirmininkas Gulabas Donevas ir finansų, ekonomikos bei energetikos ministrai, pateiktas Europos šalims rengiant veiksmų planus po Rusijos naftos tiekimo nutraukimo gruodžio mėnesį – o jam pasibaigus ir naftos produktų importo iš Rusijos nuo 2023 m. vasario 5 d.

Pavyzdžiui, Vokietija nacionalizavo „Rosneft” naftos perdirbimo gamyklas, kurioms priklauso beveik 12 proc. naftos perdirbimo pajėgumų. O Italijos valdžios institucijos ieško būdų, kaip neuždaryti „Lukoil” naftos perdirbimo gamyklos Sicilijoje – ISAB, kuriai tenka 20 proc. naftos perdirbimo pajėgumų ir 1 000 darbo vietų.

Turima informacijos, kad Amerikos investicinis fondas „Crossbridge Energy Partners” veda derybas dėl jos įsigijimo, o vyriausybė bando užtikrinti finansavimą gamyklai, kad galėtų pirkti ne rusiškas žaliavas.

Jei sandoris įvyks, pas „Litasco”, kuri valdo keturias naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, po tris Italijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje ir turi 45 % naftos perdirbimo gamyklos Nyderlanduose, liks viena gamykla mažiau.

Neseniai „Reuters” pranešė, kad „Litasco” planuoja dalį savo prekybos operacijų perkelti į Dubajų.

Prieš savaitę laikinoji Bulgarijos vyriausybė paskelbė siūlanti atšaukti ankstesnės vyriausybės po gruodžio 5 d. įvestą draudimą eksportuoti „Lukoil Neftohim” naftos perdirbimo gamyklos prie Juodosios jūros Burgaso miesto produktus.

Sunkumai Europos rinkose leis didžiausios privačios Rusijos bendrovės „Lukoil” Bulgarijos filialui, o ir vietos bendrovėms, tokioms kaip „Insa Oil”, turėti gerą pelną, įskaitant ir pardavimus Ukrainoje, kur vien šiais metais Bulgarija eksportavo dyzelino už daugiau kaip 700 mln. eurų.