infa.lt

REUTERS

Baltieji rūmai ketina „iš naujo apibrėžti santykių su Saudo Arabija koncepciją”. Apie tai šiandien žurnalistams pranešė JAV Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Šis pareiškimas buvo padarytas po itin neigiamos Amerikos reakcijos į OPEC ir kitų naftos eksportuotojų (vadinamojo OPEC+) sprendimą pratęsti susitarimą dėl naftos gavybos mažinimo. Primename, kad susitarimas pirmą kartą buvo pasirašytas 2016 m., esant pasaulio ekonomikos nuosmukiui.

Vėliau jis buvo pratęstas ir sugriežtintas 2020 m. dėl kovid pandemijos. – bendra naftos gavyba buvo apribota dar 9,7 mln. barelių per parą. Dabar, užuot atšaukusios susitarimą, OPEC+ šalys nusprendė jį pratęsti dar vieneriems metams, be to, nuo lapkričio sumažinti naftos gavybą dar 2 mln. barelių per parą.

Pažymėtina, kad iš tikrųjų gavyba sumažės maždaug 1 mln. barelių per parą, nes dar prieš tai daugelis šalių nepasiekė savo kvotų ir išgaudavo mažiau nei leistina.

Kaip oficialiai skelbia OPEC+, kuriai priklauso ir Rusija, sprendimą lėmė „netikrumas dėl pasaulio ekonomikos ir naftos rinkos perspektyvų”. JAV šis sprendimas buvo įvertintas kaip „sąmokslas su Rusija” ir į jį reaguota itin griežtai.

JAV demokratai buvo ypač nepatenkinti naujuoju kvotų sumažinimu, nes dėl jo padidės naftos kainos, taigi ir degalų kainos, ir tai įvyko prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos Kongreso rinkimus. Demokratai jau dabar pagrįstai baiminasi, kad parlamento rinkimuose nugalės respublikonai ir Bideno administracijai teks dirbti su „priešiškai nusiteikusiu” Kongresu. Padidėjusios degalų kainos šią grėsmę dar labiau didina.

JAV jau paskelbė, kad nuo lapkričio iš savo strateginių atsargų į rinką „įpils” 10 mln. barelių naftos, kurių, atsižvelgiant į faktinį gavybos sumažinimą, pakaks pirmosioms 10 lapkričio dienų visiškai kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Kongreso rinkimai vyks lapkričio 8 d., demokratams to pakaktų.

Bet kuriuo atveju Baltieji rūmai OPEC+ sprendimą, kuriam vadovavo Saudo Arabija, laiko smūgiu į nugarą. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, prieš OPEC ministrų susitikimą J. Bideno administracija dėjo daug pastangų, kad įtikintų Saudo Arabiją nemažinti kvotų. Baltųjų rūmų teigimu, toks mažinimas „nebuvo būtinas”, ypač atsižvelgiant į tai, kad naftos kaina šiuo metu yra gana padori – apie 80 JAV dolerių už barelį.

Kai tai nepavyko, Vašingtonas pradėjo po truputį imtis atsakomųjų veiksmų – kol kas tik ketinimų forma. Be Kirby žodžių apie „santykių su Saudo Arabija koncepcijos peržiūrėjimą”, demokratų kongresmenai Ro Khanna ir Richardas Blumenthalis pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama metams uždrausti ginklų eksportą ir apskritai gynybos prekių tiekimą Saudo Arabijai. Pasak įstatymo projekto autorių, tai būtų „paprastas ir greitas žingsnis siekiant sustiprinti JAV nacionalinį saugumą”.

Priešingai, Rusija palankiai įvertino šį sprendimą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino „ne tiek Rusijos, kiek sveiko proto pergale”.

OPEC sprendimas iš tiesų dvelkia tam tikru „žingsniu ne į koją” su bendrąja Vakarų šalių politika, kuria siekiama visiškai užspausti Rusiją ekonomiškai. Labai tikėtina, kad sumažinus kvotas naftos kainos padidės, o tai padės ir Rusijai, kuri, nors negali eksportuoti „juodojo aukso” į Vakarus, persiorientuoja į kitas rinkas.

Tačiau pasaulinė politinė aplinka šiuo metu nėra palanki nei Rusijai, nei JAV. Daugeliui šalių nepatinka „pasaulio teisinio žandaro” vaidmuo, kurį prisiėmė JAV, remiamos Europos institucijų. Azijos ir arabų valstybės neskuba pripažinti Vakarų moralinės ir teisinės hegemonijos.

Tuo pat metu JAV valdžia negali nesuprasti, kad blogindama santykius su Saudo Arabija dėl „rusiškos naftos”, ji aukoja nusistovėjusius ryšius su visu arabų pasauliu. Barackas Obama jau vykdė šią liniją ir ji nepasiteisino. Tokia padėtis Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje pradeda stiprinti tikrai žalingą Irano, kuris yra daug labiau susijęs su Rusija ir pavojingas Vakarams, įtaką.