infa.lt

JT Generalinei Asamblėjai skirtame rezoliucijos projekte Europos Sąjunga ragina Rusiją ir Ukrainą surengti taikos derybas, pranešė „Euobserver”, remdamasis šiuo dokumentu.

Pasak leidinio, dokumente taip pat nebuvo aiškių nuorodų į Krymą, kurio Vakarai nepripažįsta kaip Rusijos dalies.

„Euobserver” duomenimis, pirminis projektas datuotas spalio 4 d. Jame parama pastangoms deeskaluoti konfliktą buvo „labiau miglota”.

Pasak leidinio, naujasis rezoliucijos projektas bus svarstomas JT spalio 10 d., o dėl jo bus balsuojama spalio 12 d.

Naujoje dokumento versijoje ES ragina Rusiją ir Ukrainą derėtis ir smerkia Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, Zaporožės ir Chersono sričių prijungimą prie Rusijos.

Kartu iš dokumento teksto buvo pašalintas „bet koks aiškus Krymo paminėjimas”.

Rezoliucijos projektas buvo parengtas praėjusį savaitgalį, informuoja „Euobserver”.

ES misija prie JT pakvietė „beveik visas JT nares, išskyrus Rusiją”, dalyvauti diskusijoje.

Tarptautinės krizių grupės narys Richardas Gowanas leidiniui sakė, kad jei spalio 12 d. rezoliucija surinks daugiau nei 130 balsų, „tai bus tvirtas rezultatas, nes JT narės jaučia didelį nuovargį nuo Ukrainos karo”.

Volodymyras Zelenskis neseniai tvirtai pareiškė, jog su V.Putinu nesiderės, nebent su kitu Rusijos prezidentu, o Vladimiras Putinas, tuo tarpu, visada pabrėžia, kad Rusija pasiruošusi deryboms, tad toks siūlymas į nepatogią padėtį įstums būtent V.Zelenskį, kuris, jam atsisakius derėtis, pasirodytų kaip einantis prieš daugumą, jei JT būtų nubalsuota už rezoliuciją.

Reikia pastebėti, jog V.Zelenskis šioje situacijoje užima silpnesnės pusės poziciją, nes jam atsisakius Rusijos reikalaujamų nuolaidų, jis bus pavadintas kaip sugriovęs „taikos derybas”. Rusijos gi pusei – visiškai nerūpi ką apie ją kalbės Vakarai – ji savo pozicijoje remiasi tik savimi ir jos niekas iš užsienio nefinansuoja.

Vis tik, galima prognozuoti su beveik 85 procentų tikimybe, kad  „taikos derybos” tiesiog neįvyks, nepriklausomai nuo to, kiek to norėtų Jungtinės Tautos.