2024.05.03 15:48
lvzs.lt nuotr.
Švenčiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Šalia gražios statistikos apie nuo 2004 iki 2024 m. penkiskart išaugusius atlyginimus ir pensijas, senosiose ES narėse tas augimas yra dvigubai lėtesnis (nes gerokai ir taip didesnis – infa.lt past), kiekvienas turime savo asmeninę istoriją, kaip pasikeitė gyvenimas, tapus „europiečiais“. Kokia jūsų istorija? – užduoda klausimą LVŽS narys, Giedrius Surplys.
Palyginimai
ES lėšos kasmet sudaro apie 12% Lietuvos biudžeto pajamų. Iš tų lėšų gražinama mūsų aplinka, vykdomos socialinės ir verslo skatinimo programos.
Studentai ir dėstytojai keliauja po Europą pagal Erasmus+ programą. Lietuvos įmoka į ES biudžetą kasmet yra maždaug keturis kartus mažesnė (apie 660 mln. eurų), nei gaunama nauda (apie 2,4 mlrd. eurų).
Laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas jau leido pamiršti, ką reiškia keliolikos valandų eilės prie sienos su Lenkija ar didžiuliai mokesčiai už tarptautinius bankinius pavedimus.
O roam like home iniciatyvos dėka nebereikia siųsti sms mamai: „Perskambink, bus pigiau“, kai atostogauji Ispanijoje ar Latvijos pajūryje.
Kavos puodelis Vilniuje ar Šakiuose kainuoja brangiau nei Vienoje ar Venecijoje. Užknisa. Bet tai, kad įperkame tą kavą, rodo, kaip pakilo mūsų pragyvenimo lygis.
Prisiminkite kokį nors savo nuotykį Europoje apie 2004-uosius. Šiandien tas pats nuotykis turbūt būtų oresnis? Taigi švęskime ES narystės jubiliejų! Yra, ką švęsti.
Galimybės
Tačiau jubiliejiniame šurmulyje nevenkime diskusijų, kiek procentų tikro europiečio pasiekėme.
- Kodėl lyginant BVP vienam gyventojui, tebesvyruojame ties 75 procentais nuo ES vidurkio?
- Kodėl vidutinis atlyginimas Lietuvoje vis dar yra beveik keturiskart mažesnis nei Liuksemburge, o Zarasuose – net 1000 eurų mažesnis nei Vilniuje?
- Kodėl pensijos Lietuvoje išlieka maždaug dvigubai mažesnės už ES vidurkį?
- Kodėl būsto ir verslo paskolų palūkanos maždaug pusantro karto viršija ES vidurkį?
- Kodėl mūsų žemdirbiai vis dar gauna kuklesnes tiesiogines išmokas?
- Kodėl ES investicijas galima panaudoti išblizginant kelius Lenkijoje, bet niekaip negalima Lietuvoje?
Taip, daugelis iš mūsų „nelygybių“ yra tose srityse, kurios nepriskirtos ES kompetencijai. Socialinė politika sudaro taip vadinamą trečiąjį ramstį, kur sprendimų teisė palikta valstybėms narėms.
Tačiau tai nereiškia, kad negalime Lietuvoje sumaniau pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis (tiek ES lėšomis, tiek Europos socialinių teisių ramsčio pasiūlymais). Pagrindinė taisyklė – investuokime į savo valstybės, verslo ir žmonių gebėjimus, o ne „pravalgykime“ paramą.
Taip, daugelį, iš pirmo žvilgsnio, akivaizdžių sprendimų apriboja ES vieninga rinka ir sąžiningos konkurencijos taisyklės. Tačiau jeigu įvesti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams galima Lenkijoje, gal pavyktų ir Lietuvoje?
Jeigu nustatyti sąžiningas pieno supirkimo kainas įmanoma Ispanijoje, gal verta pabandyti ir Lietuvoje?
Jei Prancūzijos gyventojai nepajunta būsto paskolos palūkanų šoko, Europos centriniam bankui drastiškai pakėlus EURIBOR normas, gal pasvajokime apie tai ir Lietuvoje?
ES piliečiais tapome ne tam, kad tupėtume po šluota. Ieškokime drąsių ir naudingų sprendimų. Ir neapauginkime ES programų ir direktyvų papildomais pertekliniais biurokratiniais reikalavimais.
Deja, vis dar dažnai kaltiname Briuselį, nors patys nesugebame deramai atstovėti Lietuvos interesų ir veiksmingai pasinaudoti ES galimybėmis.
Sulaukus dvidešimties, Lietuvoje jau legalu išgerti alkoholio.
Sulaukę dvidešimties kaip ES narė Lietuva, jau turėtume pradėti veikti kaip suaugę ir brandūs asmenys – kovoti už save ir prisiimti atsakomybę, užuot kaltinę kitus dėl savo nesėkmių.
Tai su jubiliejumi, ponai ir ponios!
Autoriaus pateikti skaičiai ir lentelė:
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
291
Surplys užveš negrų ir viskas bus gerai. Ačiū infa už šio kadro išyškinimą.
Keista, bet kai Lietuvis sako kas blogai, tai jam būtinai kaišiojami visokie skaičiai. Taip buvo ir TSRS. TSRS nelindo į žmonių sielas, bet lindo į gyvenimus, ale negali parduoti agurko iš savo šiltnamio ar kodėl pas tave 5 paršiukai ir t.t.. ES nelenda į gyvenimus, bet lenda į sielas, na kodėl gi tau nepatinka gėjai ir panašiai. Ir vieni ir kiti, kai sakai kas nepatinka, ima kaišioti skaičius, mat žiūrėk kiek mes dėl taves padarėme. Klausimas, o tai išgirsti žmogų, ką jis sako, negi taip sunku? Beje TSRS griuvo nes daugeliui nepatiko lindimas į jų gyvenimus, ES grius nes daugeliui nepatinka lindimas į jų sielas. O va skaičiai čia visai ne prie ko, tad teikti, kad gal vertėtų pakentėti, mat skaičiai labai jau geri, didžiausia kvailystė, kokia tik girdėjęs.
Kodėl politikai vagia vis daugiau ?
Karbauskio ‘chunveibinas’ Kinijos ambasadai vėl neš ataskaitas apie atliktas ‘zadanijas’
visada manipuliuoja ne tik „skaiciais” ir „statistika”,bet ir savokomis. Kas tai yra „vidutinis atlyginimas”? 100k per metus vadovo ir 10k per metus jo desimties vergu!? O stai MMA – gauna absoliuti dauguma darbuotoju Lietuvoje! Tai ir lyginkime ji,o ne ismislus! Ir cia,2508 eurai \ men Liuksemburge,prie ju pigesnio maisto,drabuziu ir akciziniu prekiu – daug ispudingiau,nei lietuviski 924. Be to,ten MMA gauna zmones,dirbantys nepilnu kruviu ir … atvykeliai. O kaip gi cia!? Zemes ukio,paslaugu sektoriuje,daznai ta MMA „gauna tik Sodra”. O darbuotojas – daznai daug maziau! Dar idomiau,kad Liuksemburge visi atlyginimai „priristi koeficientu” prie to MMA. Maksimalus koeficientas – 5. Todel ten nera bomzu! O koks butu realus koeficientas Lietuvoje siai dienai,kai dalis MMA mokanciu vadovu,sau moka po 40 tukstanciu,o rekordas ar ne 72? O teisigiausias palyginimas butu,uz kiek savo atlyginimu busta isigytu Liuksemburgo ir Vilniaus valytoja,kasininke,sargas? Va,sito – mums niekas niekada nepalygins! Nefasonas,skant! Dar galima palyginti darbo laika. Prancuzijoje – 35 val per savaite,Norvegijoje 37,5. O kas dar pamena,kada buvo 40 val\sav Lietuvoje!? As jau nepamenu!
Beje,lauko darbininkas,dirbantis nuo sviesos iki sviesos,vienoje ZU bendroveje 13 km nuo Panevezio,gauna 17 euru dienai!!! Ne Didziasalyje kokiame,o LR centre! Nenori – nedirbk!
perejo i vergovine santvarka. Tik,ar tai laimejimas!?