infa.lt

REUTERS

Per pastaruosius tris mėnesius Turkijos eksporto į Rusiją vertė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 46 %, nes Ankara suteikė savo bendrovėms galimybę užpildyti nišą, atsiradusią iš Rusijos pasitraukus Vakarų verslui, praneša Finacial Times.

Gegužės-liepos mėn. Turkijos eksporto į Rusiją vertė siekė 2,04 mlrd. dolerių, t. y. 642 mln. dolerių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokius eksporto duomenis pateikė Prekybos ministerija ir Turkijos statistikos institutas. Vien praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas į Rusiją pinigine išraiška padidėjo 75 %. 2021 m. liepą jis siekė 417 mln. dolerių, o dabar – 730 mln. dolerių, pateikia skaičius leidinys.

Metinis 313 mln. dolerių padidėjimas yra rekordinis tarp visų šalių, į kurias Turkija siunčia savo eksportą. Praėjusių metų liepą Rusijos dalis visame Turkijos eksporte sudarė 2,6 %, o šiemet – 3,9 %.

Prieš tai, kai vasario pabaigoje Rusija pradėjo plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, įvyko nuosmukis. Bendra importo apimtis vis dar palyginti nedidelė, o importas iš Rusijos į Turkiją yra daug kartų didesnis nei nei ši suma, ir liūto dalis tenka energijos ištekliams.

Tačiau vien tai, kad prekyba tarp šių dviejų šalių vystosi, neabejotinai erzina Vakarų lyderius, kuriuos stulbina kalbos apie glaudesnį Ankaros ir Maskvos ekonominį bendradarbiavimą.

Turkijos eksportuotojų sąjungos duomenys rodo, kad į Rusiją eksportuojama daugiau chemikalų, šviežių vaisių ir daržovių, maisto produktų, taip pat tekstilės gaminių, elektros įrangos ir baldų.

Šį mėnesį Rusijos kurortiniame Sočio mieste vykusiame keturias valandas trukusiame prezidentų Recepo Tayyipo Erdogano ir Vladimiro Putino susitikime buvo duotas bendras pažadas plėsti bendradarbiavimą energetikos ir prekybos srityse. Vakarų sostinės į tai atsakė perspėjimais, kad Turkija gali prisišaukti atsakomųjų veiksmų, jei padės Rusijai išvengti sankcijų.

NATO narė Turkija tiekia Ukrainai kovinius bepiločius orlaivius, tačiau kartu siekia palaikyti ir stiprinti ryšius su Rusija. Ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų ir vietoj to pasirinko „subalansuotą požiūrį” į konfliktą.

Vakarų lyderiai iš esmės susitaikė su tuo, kad Ankara nesiims baudžiamųjų priemonių prieš V. Putiną dėl jo karinės invazijos į Ukrainą.

Vis dėlto ES valstybės narės vis labiau nerimauja dėl sparčiai augančių Rusijos ir Turkijos prekybos apimčių, nes mano, kad Ankara padės Maskvai rasti pakaitalą Europos importui ir eksportui. Kai kurios šalys prašo Ankaros informacijos apie jos santykius su Kremliumi.

„Mes tai stebime”, – pareiškė vienas iš vadovų. – „Tai nėra labai gražu, ir Europos Sąjungoje tai nėra labai gerai vertinama. Tai erzina.”

Turkijos prekybos ministerijos atstovas spaudai sakė, kad prekybos su Rusija apimtyse neįvyko žymių pasikeitimų”. Jis neatsiliepė į telefono skambučius, kai žurnalistai norėjo sužinoti daugiau informacijos.

Šiais metais liros kursas dolerio atžvilgiu nuvertėjo ketvirtadaliu, tačiau Turkija, nepaisant didelės infliacijos, laikosi gana švelnios pinigų politikos. Palyginti pigūs turkiški produktai padeda didinti eksportą. Vertinant pinigine išraiška, praėjusį mėnesį eksportas buvo 13 proc. didesnis nei 2021 m. liepą. Prekybos ministerija pranešė, kad pardavimai JAV padidėjo 25 proc. – iki 1,32 mlrd. dolerių.

Kai kurie Turkijos vadovai džiaugiasi stiprėjančiais komerciniais ryšiais su Rusija. Transporto ministras Adilas Karaismailoğlu Twitter socialiniame tinkle pranešė, kad per pastaruosius tris mėnesius, palyginti su pirmaisiais keturiais šių metų mėnesiais, jūra vykdoma prekyba automobiliais išaugo 58 proc. Pasak jo, tai rodo Turkijos „lyderystę” atveriant jūrų koridorius.

ES sankcijos Rusijai, įvestos septyniais paketais po to, kai prasidėjo V. Putino karinė invazija Ukrainoje, apima draudimą eksportuoti modernią techniką ir technologijas, pavyzdžiui, aukštos klasės elektroniką ir programinę įrangą, tam tikrų rūšių stakles ir transporto įrangą, prekes ir technologijas, naudojamas naftos perdirbimo, energetikos ir kosmoso srityse.

Kai kurie Vakarų šalių vadovai sunerimę, kad Ankara įžvelgė Vakarų bendrovių pasitraukimą iš Rusijos kaip galimybę Turkijos verslui. Turkijos pareigūnai ir verslininkai tokių galimybių ieškojo ir anksčiau.

„Dabar, kai Europos bendruomenė nutraukia ryšius su Rusija dėl jos agresijos prieš Ukrainą, nederėtų stiprinti ryšių ir bendradarbiavimo su Maskva”, – sakė ES užsienio politikos ir diplomatijos atstovas Peteris Stano.

Tačiau galimas baudžiamąsias priemones Turkijai apsunkina tai, kad ši šalis yra stipri ir įtakinga NATO narė ir joje gyvena beveik keturi milijonai Sirijos pabėgėlių.

Vakarų pareigūnai pripažįsta, kad R. T. Erdogano gebėjimas derėtis su V. Putinu tebėra didelis privalumas, kaip rodo neseniai pasiektas susitarimas atnaujinti grūdų gabenimą jūra iš Ukrainos. Tam tarpininkavo Turkijos prezidentas ir JT.

„Turkija, dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikalinga visiems esantiems ES”, – sakė vienas Europos pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės dėl aptariamo klausimo jautrumo. – ES žino jos galimybes. Negalime tiesiog įsakyti Erdoganui laikytis mūsų taisyklių.”

Turkija nėra Europos Sąjungos narė, nors kandidatės į ES statusas jai buvo suteiktas 1999 metais, todėl kažką įsakyti ar priversti vykdyti Briuselio sprendimų nėra jokių galimybių. Tuo tarpu pati Turkija gali labai apsunkinti ES gyvenimą vien atvėrusi musulmonams emigrantams savo sienas į Europą. ES jau spėjo tuo įsitikinti.