infa.lt

foto: AFP

Kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi nusileido Taivano saloje ir išreiškė vadinamąjį JAV įsipareigojimą salai, jos itin neapgalvotas ir pavojingas žingsnis iš karto paskatino Kiniją imtis įvairių atsakomųjų priemonių – nuo karinių iki diplomatinių ir ekonominių sankcijų, rašo Kinijos leidinys Global Times.

Per mažiau nei 10 valandų po to, kai penkios Kinijos valdžios institucijos išsikvietė JAV ambasadorių Kinijoje Nicholasą Burnsą, kad pareikštų protestą dėl Pelosi vizito, o Kinijos Valstybės tarybos narys ir užsienio reikalų ministras Wang Yi paskelbė antrą griežtą pareiškimą, kuriame pasmerkė JAV kišimąsi į Kinijos suverenitetą.

Be precedento neturinčių diplomatinių įspėjimų, trečiadienį tęsėsi bendros Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) karinės pratybos aplink salą, kurių metu, po antradienio vakare prasidėjusių pratybų, buvo vykdomos bendros blokados, jūrų puolimai, sausumos puolimai ir oro mūšio treniruotės, kuriose dalyvavo pažangūs ginklai, įskaitant J-20 „stealth” naikintuvus ir hipergarsines raketas DF-17, aprašo leidinys.

Pratybos vadinamos beprecedentėmis, nes laukiama, kad raketos pirmą kartą praskris virš Taivano salos (praskrido – infa.lt), PLA pajėgos įžengs į jūros teritoriją 12 jūrmylių atstumu nuo salos ir nebeliks vadinamosios vidurio linijos, sakė ekspertai.

Be to, trečiadienio rytą žemyninės Kinijos  muitinė paskelbė sustabdanti citrusinių vaisių ir kai kurių šaldytų žuvų importą iš salos. Ji taip pat sustabdė natūralaus smėlio, kurio, kaip pranešama, Taivanas daugiau kaip 90 proc. gauna iš žemyno, eksportą į salą.

Trečiadienį per Kinijos užsienio reikalų ministerijos spaudos konferenciją daugelis žurnalistų domėjosi, kokias atsakomąsias priemones taikys Kinijos vyriausybė, į ką atstovė spaudai, Hua Chunying atsakė trumpai:

„Jie gaus tai, ką pasėjo. Atitinkamos atsakomosios priemonės bus ryžtingos ir veiksmingos, JAV ir Taivano atsiskyrėliai pajus poveikį”, – pareiškė ji.

Kinijos ekspertų nuomone, šis Pelosi vizitas signalizuoja apie dar didesnį ir taip silpno Kinijos ir JAV politinio pasitikėjimo nuosmukį, kuris taip pat pakeitė Vašingtono vadinamąjį status quo dėl Taivano sąsiaurio.

Pelosi vizitas į Taivaną yra įžanginė salvė kare su Kinija, kurį JAV pralaimės, laikraščiui „Global Times” sakė Franz Gayl, į atsargą išėjęs jūrų pėstininkų korpuso karininkas ir buvęs Pentagono darbuotojas.

„Ar Amerikos visuomenė supranta, kokį siaubą jų vyriausybė ruošiasi sukelti savo sūnums ir dukterims, kai jie bus siunčiami kovoti visiškai netinkamoje intervencijoje, kurią JAV pralaimės?” klausė Gayl. Status quo pagaliau pasikeitė. Pasak jo, išgaravo bet kokios iliuzijos, kad JAV yra ar kada nors buvo įsipareigojusios laikytis vienos Kinijos politikos.

„Kai JAV žaidžia Taivano korta, kad sukurtų krizės scenarijus visame sąsiauryje, Kinija tuos scenarijus nuolat paverčia galimybėmis pasiekti savo susivienijimo tikslų. Tokie ilgalaikiai racionalūs strateginiai svarstymai jai padėjo įveikti ir ankstesnes krizes, pavyzdžiui, ginčus dėl Diaoju salų, Pietų Kinijos jūros ir 2019 m. neramumus Honkonge.

„Kiekvieną kartą, kai JAV provokuodavo Kiniją, rezultatas būdavo gėdingas joms pačioms”, – sakė Hua per spaudos susitikimą. Naujausias pavyzdys buvo Pelosi, kurstanti juodaodžių riaušes Honkonge ir reklamuojanti vadinamąjį „gražų reginį”, kuris tik paspartino vėlesnį miesto perėjimą iš chaoso į stabilumą”, pažymėjo ji.

Akivaizdu, kad pasaulyje atsirado dar vienas įtampos židinys, kurio veikiantys dalyviai daugumoje yra tie patys, kaip ir Ukrainos palaikymo fronte, kas gali perstumti dėmesio fokusą nuo jau vykstančio karo ir neigiamai atsiliepti paramos Ukrainai tiekimui.