infa.lt

Praėjus daugiau nei 20 savaičių nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, nužudė tūkstančius žmonių ir privertė milijonus ukrainiečių palikti savo namus, šeštadienį Maskva paskelbė, kad intensyvins karines operacijas, praneša Euractiv.

Nors intensyviausios kovos ir toliau vyksta pramoniniame Donbaso regione rytuose, šiaurės rytuose, netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo, Rusijos raketų smūgiai toliau smogia giliai į Ukrainos teritoriją.

Tuo tarpu ES ketina sugriežtinti sankcijas Rusijai, rengdama naują „priežiūros ir derinimo” paketą, kurį trečiadienį arba penktadienį per susitikimus turėtų patvirtinti valstybių narių ambasadoriai.

Kaip anksčiau šią savaitę skelbė EURACTIV, pasiūlymu siekiama uždrausti Rusijos aukso importą (išskyrus juvelyrinius dirbinius), nustatyti griežtesnius ataskaitų teikimo reikalavimus dėl asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turto įšaldymo ir sugriežtinti dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų eksporto kontrolę.

Taip pat bus siekiama pasipriešinti vyraujančiam Rusijos naratyvui, kad ES sankcijos prisideda prie bado visame pasaulyje, nes blokuoja grūdų ir maisto produktų eksportą.

Paklausti apie lūkesčius, ES diplomatai EURACTIV sakė, jog tikisi, kad naujasis baudžiamųjų priemonių paketas, greičiausiai, bus priimtas be didesnių problemų.

O kas po to?

Realiai dabartinis paketas galėtų būti vertinamas daugiau kaip 6+, o ne 7 numeriu.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES susitarė dėl šešių sankcijų paketų, į kuriuos įeina turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas Rusijos oligarchams bei pareigūnams, eksporto kontrolė, centrinių bankų turto įšaldymas, bankų atjungimas nuo SWIFT pranešimų sistemos, draudimas importuoti Rusijos anglį ir naftą.

Šeštasis paketas, apimantis dalinį Rusijos žaliavinės naftos, importuojamos jūra, embargą iki metų pabaigos, buvo pats sudėtingiausias, jį priimant Vengrija tapo pagrindiniu kliuviniu ES vienybei.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pareiškė, kad ES „šovė sau į plaučius” su neapgalvotomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai, kurios, jei nebus atšauktos, gali sugriauti Europos ekonomiką. Jo patarėjas užsienio politikos klausimais sakė EURACTIV, kad birželio mėn. vykusio bloko aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ES galėjo pasiekti „vienybės piką”.

Nors pareigūnai ir diplomatai šį kartą nesitiki Vengrija blokavimo, daugelis ES diplomatų svarsto, kokios dėl to lieka galimų vėlesnių būsimų paketų perspektyvos.

Dauguma ES valstybių narių tvirtina, kad sankcijos veikia, tačiau prireiks laiko, kol pasireikš visas jų poveikis Rusijos ekonomikai.

„Sankcijos reikalauja strateginės kantrybės, nes gali prireikti daug laiko, kad jos duotų norimą rezultatą”, – rašė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas šeštadienį viename iš savo tinklaraščio įrašų.

Kadangi sankcijos Rusijai „įsigalios”, J. Borrellas teigė, kad ES sankcijos, įskaitant apribojimus pirkti rusišką naftą, „išlieka svarbia politinių veiksmų priemone”, tačiau pripažino, kad „gali prireikti daug laiko”, kad jos padarytų reikiamą poveikį.

„Net jei sankcijos trumpuoju laikotarpiu nepakeis Rusijos trajektorijos, tai nereiškia, kad jos yra nenaudingos, nes jos turi įtakos jos turimų išteklių kiekiui, padedančiam jai kariauti”, – pareiškė Borrellas.

Tačiau ką tai reiškia ES, kai kalbama apie galimus tolesnius veiksmus, jei vasarą arba jai praėjus įvyktų dar vienas eskalavimas Ukrainoje?

Kai kurie ES vadovai ir diplomatai Briuselyje baiminasi dėl to, ką didėjanti infliacija, energijos ir maisto kainos besibaigiant vasarai gali reikšti bloko vienybei – ne tik dėl sankcijų, bet ir nepaisant jų.

Kadangi nacionalinė politika galiausiai gali būti svarbesnė už bendrą kursą, recesija gali kelti grėsmę bloko politinei sanglaudai dėl jo linijos Maskvos atžvilgiu.

Šiuo metu ES tikimasi politinio susitarimo dėl kitos karinės paramos Ukrainai dalies pagal Europos taikos priemonę, kuria, remiantis naujausiomis ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis, pinigų suma bus padidinta iki 2,5 mlrd. eurų.

Lietuva pareiškė, kad nebandys užginčyti Europos Komisijos išaiškinimo, leidžiančio tranzitu per jos teritoriją geležinkeliu į Rusijos eksklavą Kaliningradą gabenti civilinės paskirties prekes, kurioms taikomos sankcijos; Briuselis pabrėžė, kad tai nereiškia „pozicijos Maskvos atžvilgiu pasikeitimo”. „Bet kokie tolesni ginčai šiuo klausimu būtų tikra Kremliaus pergalė”, – pareiškė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES įšaldė Rusijos turto už 13,8 mlrd. eurų, tačiau ši didelė suma iš esmės lieka nepaliesta visame bloke, sakė aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas.

Remiantis pasiūlymu, su kuriuo praėjusią savaitę susipažino EURACTIV, ES šiuo metu nagrinėja teisinius būdus, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kuris gali būti konfiskuotas dėl ES sankcijų pažeidimo.