infa.lt

Rusija sumažino dujų tiekimą Europai iki istoriškai žemiausio lygio, – „Gazprom” pirmadienio rytą sustabdė pagrindinio maršruto dujotiekį „Nord Stream” į Vokietiją per Baltijos jūrą. Kol kas, kaip skelbiama – sustabdymas techninei priežiūrai truks 10 dienų, tačiau Europa baiminasi dėl blogiausio ir ruošiasi blogiausiam, rašo BBC.

Vokietijoje jau ribojamas karšto vandens tiekimas ir pritemdomos gatvių šviesos, o visa Europa netrukus paskelbs nepaprastąsias priemones – dabar jau bendrai, o ne atskirose šalyse. Planas bus parengtas šią savaitę.

„Padėtis yra labai rimta ir krizė gali dar labiau paaštrėti. Neatmestina, kad Rusija ir toliau mažins dujų tiekimą”, – prieš pat „Nord Stream” sustabdymą pripažino ES Komisijos narys Kadri Simsonas.

Prieš trejus metus „Gazprom” Europai tiekė iki 500 mln. kubinių metrų per dieną. Šių metų gegužę šis skaičius siekė tik 250 mln. per dieną.

Liepos pradžioje šis kiekis krito iki 140 mln., o mažiau galingo „Turkijos srauto” priežiūros metu eksportas sumažėjo iki maždaug 100 mln. kubinių metrų per dieną. Per artimiausias 10 dienų Europai žadama tiekti tik 75 mln. kubinių metrų dujų  per dieną.

„Turime pasiruošti tolesniems dujų tiekimo sutrikimams ir net visiškam dujų tiekimo nutraukimui iš Rusijos pusės”, – praėjusią savaitę Europos Parlamente perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Neturėdamos bendro nenumatytų atvejų plano, 27 ES šalys negalės apsaugoti savo 450 mln. piliečių ir antros pagal dydį pasaulio ekonomikos nuo didelės krizės. Laikas veikti savarankiškai baigėsi. Todėl Europos Komisija (iš tikrųjų ES vyriausybė) iki šios savaitės pabaigos pateiks nepaprastosios padėties planą energetikos krizei įveikti, – pareiškė Ursula von der Leyen.

Plano detalės dar nežinomos, tačiau jau dabar aiškios dvi pagrindinės idėjos. Pirma, solidarumas paskirstant turimas atsargas ir einamąsias atsargas, kad krizės akivaizdoje visi būtų lygūs – turtingos šalys padėtų neturtingoms, o tie, kurie turi dujų, nesėdėtų sudėję rankų, jei kitiems jų pritrūktų.

Antra, solidarus paklausos mažinimas: susitarti, ką taupyti ir kam pirmiausia atjungti dujas, jei jų neužtenka visiems.

Vienintelė reali alternatyva rusiškoms dujoms, tiekiamoms vamzdynais, yra suskystintos gamtinės dujos (SGD), gabenamos jūra tanklaiviais. Pagrindiniai tiekėjai yra JAV ir Kataras, tačiau tiekimas yra ribotas.

„Bloomberg Intelligence” apskaičiavo, kad iki 2026 m. Europa galėtų padvigubinti SGD importą ir patenkinti 40 proc. savo poreikių, tačiau to vis tiek nepakaktų.

„Galimybės pakeisti rusiškas dujas suskystintosiomis gamtinėmis dujomis beveik išnaudotos”, – sutinka „Bruegel Research” analitikai. – Tik sumažėjęs dujų vartojimas leis ES susidoroti su dar labiau sumažėjusiu tiekimu iš Rusijos.

Jų nuomone, jei per ateinančius 10 mėnesių suvartojimas sumažės 15 %, palyginti su 2019-2021 m. vidurkiu, Europa galės apsieiti be „Gazprom”.

Tokiu būdu kai kurioms šalims (daugiausia vakarų ir pietų) visai nereikėtų taupyti, o kitos (daugiausia rytų ir šiaurės) turėtų kokiu nors būdu sumažinti iki 50 proc. dujų poreikio. Bruegel ekspertai rašo, kad dėl šio disbalanso reikia imtis visos Europos požiūrio į šią problemą.

Rusija tiekimo mažinimą aiškina techninėmis priežastimis. Kremlius neigia prisidėjęs prie krizės ir vadina ją ES energetikos rinkos reformos ir Vakarų sankcijų Rusijai pasekme.

„Gazprom” teigia, kad sankcijos sutrukdė atlikti planinį dujų kompresorių stočių turbinų remontą, todėl tiekimas sumažėjo. Prispaustas valiutinių sankcijų Kremlius įpareigojo europiečius už dujas mokėti rubliais per Rusijos banko ir tranzitinę sąskaitą. Visiems, kurie atsisakė, buvo nutrauktas dujų tiekimas, įskaitant Lenkiją, Suomiją ir Bulgariją.

Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad situacija tik blogės, iki „katastrofiškos”.

„Tolesnis sankcijų politikos taikymas gali sukelti dar rimtesnių, neperdedant, net katastrofiškų padarinių pasaulinėje energetikos rinkoje”, – pareiškė jis.