Kaip rašo Seimo narė Aušrinė Norkienė, LVŽS frakcijos narė partijos puslapyje, opozicija rinks parašus ir kreipsis į Konstitucinį teismą, laukdama jo įvertinimo dėl birželio 30 dieną 74 Seimo narių priimto sprendimo paskelbti Vytautą Landsbergį valstybės vadovu. (Plačiau apie tai…)
Vakar šį įstatymo projektą pasirašė ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam nekilo abejonių dėl tokio akto teisėtumo. Tą jis, beje, patvirtino jau anksčiau, vienoje savo kalbų pavadinęs buvusį Lietuvos Aukščiausios tarybos pirmininką prezidentu. Čia pat papildęs, jog neapsiriko – jis laiko V. Landsbergį faktiniu to meto šalies vadovu. (Plačiau apie tai…)
A. Norkienė neatmeta galimybės, kad tuo atveju, jei po kitų Seimo rinkimų valstiečiams tektų formuoti valdančiąją daugumą, valstybės vadovo statuso klausimas V. Landsbergiui galėtų būti atšauktas parlamente. Nes, pasak politikės, istorija perrašyta, ir tai konservatoriai daro sąmoningai.
„Seimo LVŽS frakcijos nariai mano, kad Vytautas Landsbergis nebuvo to meto tikras vadovas, nes vadovo funkcijos buvo išdalintos į tris dalis: Aukščiausios tarybos pirmininkui, Aukščiausios tarybos Prezidiumui ir pačiai Aukščiausiai Tarybai.
Lyginant šių valdžių apimtis, tai didžioji dalis atiteko Aukščiausios Tarybos Prezidiumui, paskui – Aukščiausiajai Tarybai, o mažiausia dalis – AT pirmininkui. Tad, tuo metu vieno šalies vadovo nebuvo – buvo kolektyvas”, – paaiškina savo poziciją politikė.
Ir čia pat išreiškia savo požiūrį į etinę V.Landsbergio anūko veiklos pusę:
„Keista, kad giminystės ryšiais susijęs partijos pirmininkas – dabartinės valdančiosios daugumos lyderis Gabrielius Landsbergis – sprendžia savo senelio klausimus Seime”, – netiesiogiai interesų konfliktą pažymi parlamentarė.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis