infa.lt

Šalies vadovas siūlo papildyti Seimo priimtą konstitucinį įstatymą nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.

Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pasak Prezidento, būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad tokia išimtis yra numatyta Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris gerokai apsunkintų, ar apskritai paneigtų, politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą.

„Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas. Todėl kviečiu Seimą papildyti konstitucinį įstatymą, taip užtikrinant politinių komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose“, – sakė Gitanas Nausėda.

♦

Visai kitaip šalies prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į atgaline data 74 Seimo narių pripažinimą Vytautą Landsbergį buvus Aukščiausios Tarybos, o sekant tuo – Lietuvos vadovu.

Vytautas Landsbergis, buvęs Aukščiausios Tarybos ir jos prezidiumo vadovu, birželio 30 dieną, 74-ių Seimo narių balsais išrinktas valstybės vadovu. Ne Tautos, o tik 74 žmonių balsais.

Net 1997 metais, kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus – jis gavo daugiau palaikymo balsų – 15%, kurie, vienok, nepadėjo jam patekti į antrą rinkimų turą.  Nes Lietuva nenorėjo jo matyti aukščiausio Lietuvos vadovo vaidmenyje. Nenorėjo, nes, matomai, nepasitikėjo juo. (Plačiau apie tai…)

Nepaisant to, abejonių prezidentui dėl V.Landsbergio kandidatūros nekilo jokių, ir net tai, kad pastarasis nebuvo rinktas šalies žmonių kaip valstybės vadovas – abejonių jam nesukėlė. Jis ir anksčiau savo kalboje buvo pavadinęs V.Landsbergį prezidentu, ir čia pat pabrėžė, jog neapsiriko – jis laiko buvusį AT pirmininką faktiniu to meto valstybės vadovu.  Gitanas Nausėda pasirašė Seimo valdančiosios daugumos priimtą įstatymo projektą, kuriuo Vytautas Landsbergis pripažįstamas anų laikų Lietuvos vadovu, nors tokio statuso to meto Konstitucija nenumatė.

LVŽS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad rinks parlamentarų parašus Konstituciniam teismui, Vytauto Landsbergio kaip šalies vadovo klausimu, dėl kurio KT jau anksčiau yra pasisakęs 2 kartus. Ir visus kartus neigiamai.