infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Vytautas Landsbergis, buvęs Aukščiausios Tarybos ir jos prezidiumo vadovu, 74-ių Seimo narių balsais išrinktas valstybės vadovu. Ne Tautos, o tik 74 žmonių balsais.

Net 1997 metais, kandidatuodamas į Lietuvos prezidentus – jis gavo daugiau palaikymo balsų – 15%, kurie, vienok, nepadėjo jam patekti į antrą rinkimų turą.  Nes Lietuva nenorėjo jo matyti aukščiausio Lietuvos vadovo vaidmenyje. Nenorėjo, nes, matomai, nepasitikėjo juo. (Plačiau apie tai…)

Tačiau šiandien Seime, valdančioji dauguma, spjaudama į ankstesnius Konstitucinio teismo išaiškinimus, kurių buvo ne vienas, nutarė vis tik prastumti šį įstatymo projektą, ignoruodama ir istorinius įrodymus ir visuomenės poziciją šio asmens atžvilgiu.

Nieko, greičiausiai, ši žinia nenustebino. Visi laukė panašios baigties šiuo klausimu. Nustebino tik Skvernelio partijos frakcija „Vardan Lietuvos”, kurios 3 nariai balsavo UŽ, kai pats S.Skvernelis balsavo Prieš. Bet tai yra politiniai žaidimai, kai net balsuojant prieš – sudaromas reikalingas kvorumas priimti sprendimams.

infa.lt, pasiekė įdomi informacija – pasirodo po balsavimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui, turėjo būti balsuojama dėl valstybės dotacijos skyrimo S.Skvernelio partijai. Apie ką Seimo salėje užsiminė ir opozicija.

Reikia pastebėti, jog dotacijos S.Skvernelio partijai klausimas balsavimui Seimo darbotvarkėje, pradžioje buvo išstatytas prieš balsavimą dėl V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu klausimą. Vėliau jis buvo perstumtas į poziciją po jo. Taip sudarant spaudimą opozicine save vadinančiai S.Skvernelio frakcijai – tipo, jei balsuosi netinkamai dėl V.Landsbergio – negausi dotacijos. Tai trys šios frakcijos nariai balsavo – tinkamai.  Ketvirtas sudarė kovotojo Prieš įspūdį.

Į ką sureagavo ir opozicija, pvz Ligita Girskienė, po balsavimo atvirai pasakiusi į mikrofoną: „Aš norėčiau paklausti Vytauto Bako – koks yra pinigų kvapas? – Ir man tikrai gaila, kad parlamente, kurį rinko žmonės, vyksta politiniai mainai”. (Pažymėtina, jog Vytautas Bakas vienintelis iš opozicijos (Vardan Lietuvos frakcija) pasisakė UŽ  V.Landsbergio pripažinimą valstybės vadovu. Vėliau už tai ir balsavo.)

Po L. Girskienės kalbėjęs Petras Gražulis priminė, jog pas jį ant stalo guli pono Landsbergio raštas Stalinui, kuriame Vytautas Landsbergis kreipiasi SSSR diktatorių prašydamas priimti į komjaunimą. P.Gražulis pažadėjo vėliau išdalinti šį V.Landsbergio prašymą visiems norintiems su juo susipažinti.

Vėliau kalbėjęs Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad kalba eina ne apie palaikymą ar simpatijas-antipatijas, bet apie tai – kokia yra istorinė tiesa.

Jis priminė, jog visi žmonės, tame tarpe ir žiniasklaidos atstovai, turi galimybę peržiūrėti archyvus ir patikrinti – kaip realiai tuo metu buvo valdoma Lietuva. Visi politologai, pasak politiko, įvardino aiškiai, kad tai buvo kolektyvinio valdymo organas – Aukščiausios tarybos prezidiumas, ir kraipyti istorinę tikrovę norint ją pritraukti prie norimo rezultato – tai yra tikrai žema.
–
„Galima paskelbti Vytautą Landsbergį valstybės vadovu, bet žmonių palaikymo ir meilės tokiu būdu pasiekti – nepavyks”, – reziumavo Mindaugas Pudokas.

Tie, kas šiandien stebėjo Seimo rytinį posėdį – galėjo susidaryti įspūdį, jog mato kažkokį neįtikėtiną spektaklį politine tematika, varžybas, kuriose nugalėjo stiprioji pusė – ne argumentais, o savo aritmetiniu skaičiumi ir įtaka skirstant valstybės pinigus.
–
Dabar lauksime prezidento Gitano Nausėdos Sprendimo, o vėliau, tikėtina – eilinio Konstitucinio teismo verdikto.

Kaip kas balsavo galima pažiūrėti čia….