infa.lt

Stresas yra draugas, ar priešas? Dauguma žmonių mano, kad stresas gali pakenkti sveikatai, padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką ir net sutrumpinti gyvenimo trukmę. Tačiau svarbus tyrimas sugriovė šią nuomonę, rašo Epoch Times Healt.

2 vienodai didelį stresą patiriančių grupių mirtingumo rodikliai išsiskyrė

Žurnale „Health Psychology” paskelbtame tyrime buvo apklausti 28 753 asmenys. Žmonėms buvo užduoti du klausimai:

• Kiek streso patyrėte per praėjusius metus?
• Kaip manote, kokiu mastu stresas veikia jūsų sveikatą?

Trisdešimt penki procentai ir 20 procentų dalyvių atsakė, kad patyrė vidutinį arba didelį stresą. Dvidešimt šeši procentai ir 8 procentai teigė, kad per tą patį laikotarpį stresas šiek tiek arba labai paveikė jų sveikatą.

Tyrimo laikotarpis truko aštuonerius metus. Pasibaigus galutinei datai, tyrėjai ieškojo šių dalyvių JAV gyventojų mirčių duomenų bazėje, kad sužinotų, kas mirė. Paaiškėjo, kad 2 960 iš jų mirė iki galutinės datos.

Tyrėjai nustatė netikėtą reiškinį.

Žmonių, kurie manė, kad patiria stresą, ir manė, kad stresas labai kenkia jų sveikatai, ankstyvos mirties rizika padidėjo 43 proc.

Tačiau žmonėms, kurie patyrė tiek pat streso, bet nemanė, kad jis kenkia jų sveikatai, tai įtakos neturėjo.

Tiesą sakant, jų mirtingumas buvo netgi mažesnis nei tų, kurie patyrė mažiausiai streso.

Iš tikrųjų nuo žmogaus požiūrio į stresą priklauso, ar stresas kenkia jo organizmui, ar ne.

Kaip jūsų požiūris į stresą veikia širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius

Be to, jūsų suvokimas apie stresą turės įtakos jūsų organizmo pokyčiams.

Harvardo universiteto mokslininkai į testą pakvietė 50 savanorių. Savanoriai buvo sveiki, jų amžiaus vidurkis – 22 metai, o pagal lytį pasiskirstė po lygiai.

Savanoriai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmajai grupei buvo pasakyta, kad įvairios organizmo reakcijos į stresą yra naudingos įveikiant iššūkius. Antrajai grupei buvo pasakyta, kad geriausias būdas susidoroti su stresu – jį ignoruoti. Trečioji grupė buvo kontrolinė grupė, kuriai nieko nebuvo pasakyta.

Tada savanorių buvo paprašyta dviejų teisėjų akivaizdoje pateikti penkių minučių trukmės vaizdo pristatymą. Šio proceso metu teisėjai neverbaliai neigiamai atsiliepė apie kalbėtojus, pavyzdžiui, sumirksėjo ir sukryžiavo rankas.

Po to savanorių buvo paprašyta penkias minutes mintinai skaičiuoti skaičiuojant atgal septyniais vienetais nuo 996. Šio proceso metu teisėjai taip pat reiškė įvairias nepasitenkinimo išraiškas, kad susilpnintų tiriamųjų dėmesį.

Ant savanorių kūnų esantys jutikliai fiksavo jų širdies ir kraujagyslių reakcijas.

Svarbu suprasti, kad daugelis žmonių, patiriančių tokį stresą, ne tik jaučiasi nepatogiai, bet ir jų kraujagyslės būna susiaurėjusios, o kraujotaka prasta.

Tačiau rezultatai parodė, kad, palyginti su kontroline grupe, pirmosios grupės dalyvių, kuriems buvo pasakyta, kad stresas yra naudingas organizmui, širdies veikla buvo gerokai efektyvesnė, o jų širdys per minutę galėjo perpumpuoti daugiau kraujo.

Be to, jų kraujagyslės buvo gerokai mažiau susiaurėjusios ir mažiau priešinosi kraujotakai.

Atsparumas stresui turi įtakos DNR pokyčiams ir ilgaamžiškumui. Be to, teigiamas požiūris į stresą ir atsparumas stresui gali turėti įtakos jūsų DNR.

Ir senėjimas, ir vėžio rizika yra susiję su DNR, kuri yra grandinė, sudaryta iš dviejų dvigubos spiralės struktūrų. Kai ląstelė dalijasi, dvi DNR grandinės išsivynioja ir kiekviena grandinė sudaro identišką savo kopiją.

DNR molekulių galuose yra apsauginiai dangteliai, vadinamosios telomeros, kurios apsaugo DNR nuo neteisingo kopijavimo ir neleidžia kilti tokioms problemoms kaip vėžys. Telomeros yra tarsi išlyginti karoliukai.

Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis, kita ląstelių karta praranda keletą karoliukų. Deja, kiekviena ląstelė turi fiksuotą karoliukų skaičių, o tai reiškia, kad ląstelė gali replikuotis tik tam tikrą skaičių kartų, kol apsauginiai dangteliai bus sunaikinti.

Šis ląstelių dalijimųsi skaičius vadinamas „Hayflicko riba”.

Tai reiškia, kad kiekvieną kartą ląstelei dalijantis telomeros trumpėja ir ląstelė „sensta”. Kai ląstelė pasiekia savo ribą (dauguma ląstelių dalijasi iki 60 kartų), ji tyliai miršta. Tokia yra senėjimo prigimtis.

Tačiau žmogaus organizmas turi savo atvirkštinį mechanizmą.

Mūsų organizme taip pat yra substancija, vadinama telomerazė. Ji prideda „karoliukų” prie imuninių ir kai kurių kitų ląstelių telomerų, taip išsaugodama visas jų telomeras.

Kai žmogus patiria per daug streso, telomerazė veikia neefektyviai, ir telomeros sutrumpėja. Dėl to žmogus per anksti sensta.

Tačiau kai žmogus yra atsparus stresui, telomerazės aktyvumas padidėja ir telomeros pailgėja. Tuomet senėjimą galima sustabdyti ir užkirsti kelią ligoms.

3 būdai, kaip pagerinti atsparumą stresui ir pakeisti senėjimo bei ligos procesą

Nepaisant to, kiekvieną kartą, kai tik ateina stresas, daugelis žmonių vis tiek jaučia skausmą ir bėdas: jų kraujagyslės susitraukia, padidėja kraujospūdis, o telomeros organizme taip pat gali sparčiau trumpėti. Taigi, kaip galime pakeisti savo mąstyseną streso akivaizdoje ir pakeisti šią pokyčių seriją?

Mąstykite apie stresą kaip apie gerą dalyką

Iš tikrųjų ne visų rūšių stresas yra blogas. Psichologijoje stresas iš pradžių buvo skirstomas į teigiamą stresą (eustresą) ir neigiamą stresą (distresą).

Neigiamas stresas – tai stresas, kuris jus veikia neigiamai, pavyzdžiui, gresiantys ultimatumai ir tas, kuris sukelia ligą. Kita vertus, teigiamas stresas – tai spaudimas, kuris suteikia jums motyvacijos imtis naudingų pokyčių.

Iš tikrųjų daugelį neigiamų stresorių galima paversti teigiamais stresoriais. Pavyzdžiui, kai į galutinį terminą žvelgiate kaip į motyvaciją siekti savo tikslų, galite įgauti energijos. Taip pat yra žmonių, kuriems teko nelaimė sirgti vėžiu, tačiau jie tai priėmė kaip Dievo priminimą keisti gyvenimo būdą, todėl po vėžio jie gyvena sveikiau.

Taipėjaus medicinos universiteto Visuomenės sveikatos katedros profesorius daktaras Bor-čeng Hanas kartą sirgo kepenų vėžiu ir jam buvo pašalinti du trečdaliai kepenų. Tačiau vėžį jis vertino kaip galimybę pakeisti save: atsisakė negatyvaus mąstymo, išmoko atsipalaiduoti ir pakoregavo mitybą. Praėjus dvylikai metų, vėžys dar kartą nepasikartojo ir jis yra dar sveikesnis nei anksčiau.

Užuot tapatinę stresą su skausmu, turėtume į jį žiūrėti kaip į draugą ir katalizatorių savo augimo kelyje. Kadangi negalime išvengti viso mums tenkančio streso, turėtume su juo susiderinti ir gyventi pozityviai.

Yra daug įrodymų, kad streso kaip naudingo dalyko traktavimas gali padėti padidinti atsparumą stresui ir net padidinti palaimos jausmą.

Mokslininkai nustatė, kad pozityviai nusiteikę sportininkai stresą dažniau vertina kaip iššūkį, todėl jie yra psichiškai sveikesni ir energingesni nei vidutiniškai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, manantys, jog stresas didina produktyvumą, yra psichiškai sveikesni ir pasižymi didesniu produktyvumu bei geresniais akademiniais rezultatais nei vidutiniškai.

Bendraukite su žmonėmis, kad įgytumėte priklausymo grupei pojūtį

Bendravimas su žmonėmis ir prireikus pagalbos bei socialinės paramos ieškojimas iš šeimos ir draugų gali padėti sumažinti streso jausmą ir sumažinti psichologinę ir fizinę žalą.

Naujas Australijos mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas 2022 m. gegužės mėn. žurnalo „Journal of Psychiatric Research” numeryje.

Jie įdarbino 40 paramedikų studentų. Dirbdami šie studentai susidūrė su daugybe stresą keliančių įvykių. Tyrėjai išanalizavo jų seilių mėginiuose esančią DNR prieš ir po stresinių įvykių poveikio ir paprašė jų užpildyti klausimynus, kad sužinotų apie jų gyvenimo būdą ir sveikatos būklę dviem laikotarpiais.

Rezultatai parodė, kad studentų grupė, kuriai būdinga didelė socialinė parama, ir grupė, turinti stiprų priklausymo grupei, organizacijai ar bendruomenei jausmą, sugebėjo geriau susidoroti su stresu, o stresas turėjo mažiau neigiamo poveikio jų sveikatai nei kitų.

Šiose dviejose medicinos studentų grupėse taip pat buvo mažiau akivaizdžių genetinių pokyčių dėl streso nei kitų tiriamųjų.

Reguliariai medituokite sėdomis

Meditacija sėdomis taip pat gali padėti pakeisti požiūrį į stresą ir sumažinti jo poveikį organizmui.

2018 m. birželio mėn. 12 berniukų ir futbolo komandos „Wild Boars” treneris Tailande 18 dienų buvo įkalinti urve.

Patirdamas didžiulį stresą, kai trūko deguonies ir maisto, futbolo treneris Ekapolas Čantapongas, kuris 10 metų išbuvo vienuoliu, išmokė berniukus medituoti, kad nuramintų savo emocijas ir sulėtintų medžiagų apykaitą. Galiausiai po 18 dienų visa grupė buvo išgelbėta.

Sėdint meditacijoje paprastai reikia nuraminti protą, apie nieką negalvoti, pašalinti įvairius trikdžius ir aktyviai atmesti smegenyse kylančias neigiamas emocijas, stresą ir nerimą.

Šiuolaikinis mokslas nustatė, kad meditacija gali sumažinti dešiniosios smegenų smilkininės skilties, susijusios su streso kontrole, dydį ir taip sumažinti organizmo reakciją į stresą. Kita vertus, meditacija storina prefrontalinę žievę – smegenų sritį, kurioje vyksta racionalus mąstymas.

Tai reiškia, kad reguliariai medituodamas sėdomis žmogus dažniau mąsto racionaliai ir rečiau patiria stresą. Taip reguliariai kasdien treniruodamiesi žmonės taps vis pozityvesni.

Koventrio universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Radboudo universiteto Nyderlanduose bendrai atliktas tyrimas parodė, kad proto ir kūno intervencijos (angl. mind-body interventions, MBI), tokios kaip meditacija, joga ir taiči, ne tik padeda žmonėms atsipalaiduoti, bet ir pakeičia kūno DNR molekulines reakcijas, kurios sukelia depresiją ir nesveiką būseną. Fiziniai pokyčiai, kuriuos sukelia meditacija, yra priešingi tiems, kuriuos sukelia lėtinis stresas.

Kalifornijos universiteto Los Andžele psichoneuroimunologijos ekspertas ir psichiatras daktaras Džordžas Slavičius (George Slavich) ir Pietų Kalifornijos universiteto prevencinės medicinos ekspertas daktaras Deividas Blekas (David Black) kartu atliko išsamią atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuos mokslininkai atliko per pastaruosius 20 metų, apžvalgą. Jie padarė išvadą, kad po meditacijos telomerų ilgis buvo ilgesnis nei žmonių, kurie nemeditavo, ir kad meditacija sulėtino ląstelių senėjimo greitį.