infa.lt

Vokietijai, kaip ir daugeliui kitų Europos šalių, gresia stagfliacija – baisus didelės infliacijos, nedarbo ir mažėjančio ekonomikos augimo derinys. Prancūzija jau pasinėrė į šią būseną, praneša CNN.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Europos ekonomikos augimas sulėtėjo dėl didelės infliacijos ir pirmųjų neigiamų konflikto Ukrainoje padarinių.

Penktadienį, balandžio 29 d., paskelbtais preliminariais pirmojo metų ketvirčio duomenimis, 19 euro zonos šalių BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo tik 0,2 %. Tai mažesnis augimo tempas nei 0,3 proc., užfiksuotas per paskutinius tris 2021 m. mėnesius.

Tuo tarpu vartotojų kainų infliacija balandžio mėn. pasiekė 7,5 % – tai didžiausias per 25 metus Europos Sąjungoje užfiksuotas rodiklis. Pagrindinė šios infliacijos priežastis buvo energijos ir maisto kainų augimas, kurį paskatino karinė Rusijos invazija į Ukrainą ir prieš Rusiją nukreiptos Vakarų sankcijos.

Didžiulė Vokietijos pramonės bazė jau patiria didelį spaudimą dėl itin aukštų energijos kainų ir pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimų, kuriuos dar labiau sustiprino Rusijos veiksmai Ukrainoje ir sankcijos.

Remiantis „S&P Global” duomenimis, balandžio mėn. pramonės produkcija smuko iki žemiausio lygio nuo 2020 m. birželio mėn., o mažėjantis pasitikėjimas gali lemti ilgesnį nuosmukio laikotarpį.

Vokietijai, kaip ir daugeliui kitų Europos šalių, gresia stagfliacija – košmariškas didelės infliacijos ir mažėjančio ekonomikos augimo derinys.

Prancūzija jau pateko į tokią būklę

Pirmąjį ketvirtį antros pagal dydį Europos ekonomikos augimas sustojo: BVP neaugo, o infliacija pasiekė naują rekordą. Dėl to vartotojai užspaudė pinigines: per pirmuosius tris šių metų mėnesius namų ūkių išlaidos sumažėjo 1,3 %.

Italijoje padėtis dar niūresnė. 2022 m. pirmąjį ketvirtį jos BVP sumažėjo.

Prireiks šiek tiek laiko, kol prognozės pagerės, ypač atsižvelgiant į Europos priklausomybę nuo prekybos su Kinija, bando prognozuoti CNN.

„Griežtesni suvaržymai Kinijoje ir atsargumas valstybės išlaidų srityje dėl kylančių energijos ir maisto kainų, gali lengvai sukelti laikiną euro zonos BVP nuosmukį antrąjį ketvirtį”, – sakė Berenberg ekonomistai.