infa.lt

REUTERS

Trečiadienį (balandžio 27 d.) Europos Komisija pradėjo administracinę procedūrą prieš Vengriją, nes jau seniai nerimauja dėl nuolatinio netinkamo ES lėšų naudojimo šioje šalyje, praneša Euractiv.

Procedūra grindžiama principu, kad ES lėšų išmokėjimas valstybei priklauso nuo to, ar laikomasi teisinės valstybės principų, ko pasekoje sisteminių problemų turinčios šalys gali netekti finansavimo.

Procedūra, kuri, kaip prognozuoja Komisija, gali trukti nuo penkių iki devynių mėnesių, apims du konsultacijų su Budapeštu raundus, o ES pareigūnai šį procesą apibūdino kaip „bendradarbiavimą”.

„Tikimės, kad pavyks susitarti ir bus parengtos [nacionalinės] priemonės, kuriomis bus ištaisyta padėtis, ir nereikės jų primesti iš Briuselio”, – sakė ES oficialus asmuo.

Jei derybos nepavyks, Komisija, siekdama apsaugoti bloko biudžetą, gali pasiūlyti proporcingas „administracines taisomąsias priemones”, kurios, kaip ji tvirtina, nėra baudžiamosios sankcijos.

Tada kitos ES šalys turės per tris mėnesius kvalifikuota balsų dauguma Taryboje priimti arba iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą. (iki šiol tokie sprendimai ES turėjo būti priimami vienbalsiai, dabar atsiradęs terminas „kvalifikuota dauguma” šį reikalavimą panaikina. Iki šiol niekur nebuvo skelbiama, kad ES panaikino vienbalsio sprendimų priėmimo sąlygą – infa.lt)

Komisijai susirūpinimą kelia viešieji pirkimai Vengrijoje, ES biudžetą vykdančių institucijų veikla, auditas, stebėsenos ir atskaitomybės procesas, skaidrumas, sukčiavimo, korupcijos prevencija, rašo leidinys.

Pareigūnams taip pat kelia susirūpinimą „nuolatinis rekomendacijų ir prašymų, kurie valdžios institucijoms buvo adresuoti daugiau nei prieš 10 metų, neįgyvendinimas”.

Praėjusiais metais Vengrija užėmė pirmąją vietą ES kovos su sukčiavimu agentūros (OLAF) sąraše dėl pažeidimų naudojant struktūrinių ir žemės ūkio fondų lėšas: 2,2 proc. mokėjimų Budapeštui buvo susiję su korupcija, t. y. septynis kartus daugiau nei ES vidurkis (0,29 proc.).

Dabar Komisija pareiškė, kad itin aukštą per daugelį metų surinktų lėšų lygį apsunkina susirūpinimas dėl „veiksmingo tyrimo ir nepriklausomo baudžiamojo persekiojimo apribojimų”.

Poveikis apima ankstesnį biudžetą

Šis mechanizmas buvo didelė kliūtis derantis dėl kito septynerių metų bloko biudžeto, kurio vertė 2020 m. pabaigoje sieks 1,8 trilijono eurų.

Į sunkiai pasiektą kompromisą, pagal kurį Vengrija ir Lenkija sutiko atblokuoti biudžetą, buvo įtrauktas ES vadovų nurodymas Komisijai, kad bet kokios priemonės neturės įtakos mokėjimams iš 2014-2020 m. biudžeto.

Dabar Komisija pareiškė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs mechanizmas gali turėti įtakos visiems nuo to laiko atliktiems mokėjimams, įskaitant mokėjimus pagal ankstesnį biudžetą, kurie pagal dabartines taisykles bus toliau atliekami iki 2023 m.

Vis dėlto ji pripažino, kad dėl taikymo srities buvo „siunčiami prieštaringi pranešimai”, tačiau teigė, kad Europos Vadovų Taryba „turi įgaliojimus daryti politinius pareiškimus, tačiau jie nekeičia teisinės padėties”.

Tačiau Komisija laikėsi kitų įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė vadovaudamasi tais pačiais ES vadovų politiniais nurodymais, vadinamais Tarybos išvadomis, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamo pažado nepradėti procedūros, kol ES aukščiausiasis teismas nepriims sprendimo dėl jos teisėtumo.

Pirmą kartą istorijoje tiesiogiai transliuojant sprendimą, Europos Teisingumo Teismas 2022 m. vasario mėn. atmetė teisinį ginčą.

Nepaisant to, kad Komisija dabar parengė išsamias gaires, reglamentuojančias mechanizmo naudojimą, pareigūnai atsisako spėlioti, kiek mokėjimų gali būti paveikta šiuo sprendimu.

Tuo tarpu Vengrijos stebėtojai nerimauja, kad Komisijos priemonės yra klasikinis atvejis, kai daroma per mažai ir per vėlai.

Teisinės valstybės mechanizmas „yra svarbi priemonė, tačiau ji galės išspręsti tik nedidelę Vengrijos demokratijos atsilikimo problemą”, – Komisijos žingsnį komentavo Europos Parlamento narė iš Žaliųjų frakcijos Gwendoline Delbos-Corfield.

„Dabar, kai Fidesz [Vengrijos valdančioji partija] išlaikė savo valdžią, užgniauždama nepriklausomą žiniasklaidą ir blokuodama rinkimų sistemą (rinkimų metu niekas ES priekaištų Vengrijai dėl jų skaidrumo – neturėjo – infa.lt), reikia skubių Komisijos ir Tarybos veiksmų, kad būtų užkirstas kelias autokratijos plitimui ES”, – pridūrė ji.

Europos Komisija kreivai žiūri į Vengriją dar ir dėl to, kad pastaroji, esą draugauja su Putinu ir pigiai perka iš Rusijos žaliavas – naftą ir dujas, kurių nežada atsisakyti. Vengrijos gyventojų gerovės rodikliai namų apšildymo, kuro transportui ir gamybos srityje gali tapti rakštimi ES vadovybei, lyginant jos politikos pasekmes su kitomis ES valstybėmis narėmis.