Neteisėtai Lietuvos sieną kirtusius nelegalus globoję lietuviai – nusikaltimo nepadarė, nusprendė prokuratūra
Asociatyvi nuotr. | Migrantai kerta medžius prie Gardino, Lenkijos pasienyje
Nelegalai rado būdą, kaip neteisėtai patekus į Lietuvos Respublikos teritoriją legalizuoti savo buvimą joje neužtraukiant savo laikiniems globėjams teisinio persekiojimo. Tam jiems padeda vietos advokatai ir JTO atstovai. Laikini globėjai-lietuviai, vietoje to, kad susisiektų su policija dėl pasirodžiusių nelegalų – pradžioj susisiekia su jų iš anksto parinktu Lietuvoje teisininku, o per jį su JTO atstovu, tuo gaudami laikinąsias apsaugos priemones, suteikiančias galimybę veikti kitu lygmeniu, siekiant pasilikti ES valstybėje.
Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė, įvertinusi surinktus duomenis, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusių asmenų slėpimo. Prokurorės nutarime konstatuota, kad šiame ikiteisminiame tyrime specialiaisiais liudytojais apklaustų asmenų, kurių sodyboje kelias paras buvo apsistoję 5 Afganistano piliečiai, veiksmai negali būti vertinami kaip aktyvūs slėpimo veiksmai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje šių metų rugsėjo viduryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalį. Tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad penki neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėję Afganistano Islamo Respublikos piliečiai kelias paras galimai buvo slepiami Ignalinos rajone esančioje sodyboje.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, trys minėtoje sodyboje gyvenantys Lietuvos piliečiai buvo apklausti specialiaisiais liudytojais. Kaip liudytojai tyrimo metu buvo apklausti sodyboje rugsėjo 5-8 dienomis gyvenę afganistaniečiai, Lietuvos advokatė, teikusi jiems teisinę pagalbą, surinkti kiti tyrimui svarbūs duomenys.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Blaškauskienė gruodžio 23 dieną priėmė nutarimą jį nutraukti. Prokurorė tokį sprendimą priėmė išanalizavusi visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę penki Afganistano piliečiai į sodybą Ignalinos rajone rugsėjo 5 dieną atėjo prašyti maisto ir nakvynės.
Sodybos šeimininkai leido jiems apsistoti, davė maisto, suteikė galimybę susisiekti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis su Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovu ir lietuve advokate, kuri kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama taikyti užsieniečių atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. EŽTT rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą taikyti minėtų asmenų atžvilgiu laikinąsias priemones, kad jie nebūtų išsiųsti iš Lietuvos į Afganistaną, kur jiems gresia kankinimai ir mirtis.
Rugsėjo 27 d. VSAT prie VRM Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų 5 Afganistano piliečių neteisėto Lietuvos valstybinės sienos perėjimo, konstatavus, kad jie tai padarė turėdami tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise ir jų veika vertintina kaip padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Ikiteisminiam tyrimui dėl galimo neteisėtų migrantų slėpimo vadovavusi prokurorė R. Blaškauskienė konstatavo, kad aktyvių slėpimo veiksmų specialieji liudytojai neatliko, jokio atlygio už suteiktą užsieniečiams prieglobstį negavo.
Nustatyta, kad priglaudusi sodyboje migrantus specialioji liudytoja L. M. aktyviai bendravo telefonu su JTO atstovu ir advokate, pastarosios ne kartą teiravosi dėl savo veiksmų teisinio įvertinimo ir buvo patikinta, kad jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties.
„Esant aptartiems duomenims, taip pat įvertinus ir tai, kad yra pripažinta, kad penkių afganistaniečių patekimas į Lietuvą buvo pripažintas įvykęs veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje ir ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nutraukiamas“, – rašoma prokurorės nutarime.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per dvidešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos.
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
309
Leidžiama ...
291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas
1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise.
3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.
Ar BK 291 str. yra logiškas? Aišku, ne. Jis yra taisytinas ir kuo greičiau, nes visiškai absurdiškas ir neišlaiko net mano, teisės profano, kritikos.
Dabar pagal šį straipsnį per valstybinę sieną į mūsų šalį gali ateiti 5000 priešo karių su slaptais kėslais ir jei jų slaptas sumanymas nepavyks, – pasakyti jog sieną kirto turėdam tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę.
Tokiu atveju kiekvienas iš jų būtų (cituoju BK str.291 trečią dalį):
atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka „išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra“.
Kitaip sakant jei svetimšalis iš Baltarusijos neteisėtai pateko į Lietuvą turėdamas tikslą neteisėtai patekti į Lenkiją – jis nekaltas, jis siunčiamas namo.
Ar turi bent truputį proto tie, kas kuria mūsų įstatymus?!