infa.lt

„Facebook“ sudarė sąrašą „pavojingų asmenų ir organizacijų“, apie kuriuos draudžiama kalbėti socialiniuose tinkluose. Apie tai pranešė „The Intercept“.

Žurnalistas Samas Biddle paskelbė viso sąrašo ekrano kopijas su nedideliais pataisymais ir pastabomis. Jis taip pat gavo vidines „Facebook“ instrukcijas, leidžiančias moderatoriams nustatyti, kuriuos įrašus ištrinti, o kuriuos vartotojus blokuoti.

Juodąjį sąrašą sudaro daugiau nei 4000 asmenų ir grupių, įskaitant politikus, muzikantus, rašytojus, labdaros organizacijas ir seniai mirusius istorinius asmenis. Anot analitikų, tokia sistema netolygiai riboja bendruomenes prisidengdama kova su terorizmu.

Visų pirma, beveik viskas sąraše yra laikoma grėsme JAV ar jos sąjungininkėms. Daugiau nei pusė pavardžių priklauso įtariamiems užsienio teroristams, apie tūkstantis įrašų paimta iš JAV iždo departamento sankcijų sąrašo. Juodąjį sąrašą rasite čia.

Pagal dabartinę politiką „Facebook“ pašalina mažiau komentarų apie daugiau baltąsias kovos su vyriausybe organizacijas, nei apie grupes ir asmenis, vadinamus teroristais iš Artimųjų Rytų, Pietų Azijos ar musulmonų bendruomenių.

Taip pat didesnis spaudimas daroma vartotojams, kurie, kaip manoma, yra smurtinių nusikalstamų organizacijų, kuriose dažniausiai yra juodieji ir lotynų amerikiečiai, nariai.

Draudžiami asmenys ir organizacijos skirstomi pagal kategorijas: neapykantą, nusikalstamumas, terorizmas, sukarinti judėjimai ir smurtiniai nevalstybiniai subjektai.

Jie suskirstyti į trijų lygių sistemą pagal šių metų birželį „Facebook“ paskelbtas taisykles, kurių kiekviena atitinka įvairaus sunkumo apribojimus. Visiems sąraše esantiems žmonėms draudžiama naudotis socialiniais tinklais, o lygiai nustato, ką apie juos gali kalbėti kiti vartotojai.

• Pirmas lygis (sunkiausias): Draudžiama bet ką sakyti palaikant ar giriant, net jei tai susiję su nesmurtiniais veiksmais. Tai apima terorą (apie 70 proc.), nusikalstamas veikas ir neapykantą, kuri apibrėžiama kaip „pakartotinis žmogaus orumo žeminimas arba smurto propaganda“.
• Antrame lygyje yra „smurtiniai nevalstybiniai subjektai“. Jiems „Facebook“ priskiria ginkluotus sukilėlius, kovojančius prieš vyriausybes, įskaitant karo Sirijoje dalyvius. Vartotojai gali pagirti juos tik už nesmurtinius veiksmus.
• Trečias lygis skirtas grupėms, kurios nenaudoja smurto, bet nuolat rašo neapykantos publikacijas, ruošiasi smurtiniams veiksmams artimiausiu metu. „Facebook“ vartotojai gali laisvai apie juos diskutuoti.

„Sąrašai, panašu, sukuria dvi skirtingas sistemas su griežčiausiomis nuobaudomis radikaliems musulmonų regionams ir bendruomenėms“,-komentavo Faiza Patel, Brennan laisvės teisingumo centro ir Nacionalinio saugumo programos ko-direktorė.

Remiantis jos pastebėjimais, „Facebook“, kaip ir JAV vyriausybė, musulmonus laiko pavojingiausiais. Tuo pačiu metu bendruomenės, kurias Pietų skurdo teisės centras skurdo klausimais, priskyrė neapykantos grupėms prieš musulmonus, praktiškai nėra įtrauktos į „juodąjį sąrašą“.

„Facebook“ pradėjo kurti naują politiką 2012 m., kai JAV Kongresas ir Jungtinės Tautos susirūpino teroristų verbavimu internete. Tuomet bendrovė pirmą kartą įvedė draudimą „organizacijoms, turinčioms teroristinę ar smurtinę nusikalstamą patirtį“, kuris buvo pervestas į pavojingų asmenų ir organizacijų bendruomenės Standartą (Dangerous Individuals and Organizations Community Standard, sutrumpintai — DIO), kuriame numatyta nemažai apribojimų.

Uždraustų asmenų sąrašas yra laikomas paslaptyje nuo pasaulio bendruomenės. Nemažai teisininkų ir žmogaus teisių aktyvistų paprašė „Facebook“ paskelbti sąrašą, kad vartotojai žinotų, už ką jie gali būti nubausti.

Tačiau bendrovė teigė, kad viešumas keltų pavojų darbuotojams ir taip pat leistų uždraustoms organizacijoms apeiti apribojimus. Tuo pačiu metu „Facebook“ stebėtojų taryba oficialiai rekomendavo vadovybei skelbti sąrašą viešojo intereso labui.

„Facebook“ vartotojai atsiduria beveik neįmanomoje padėtyje, sakydamas jiems, kad jie negali skelbti apie pavojingas grupes ir asmenis, bet tada atsisako viešai nurodyti, ką jis laiko pavojingu“, – sakė Faiza Patel.

„Facebook“ kovos su terorizmu ir pavojingų organizacijų politikos direktorius Brianas Fishmanas rašytiniame pareiškime teigė, kad bendrovė šio sąrašo neskelbs, nes tai yra „konfrontacijos erdvė“. Anot jo, turinio analize ir šalinimu užsiima daugiau nei 350 specialistų.

„Šiuo metu mes uždraudžiame tūkstančius organizacijų, įskaitant daugiau nei 250 baltaodžių viršenybės šalininkų grupuočių aukščiausiame mūsų politikos lygmenyje, ir reguliariai atnaujiname politikų ir organizacijų, kurie gali būti uždrausti, sąrašą“, – pareiškė jis.

Kaip rašo „The Intercept“, pastaraisiais metais „Facebook“ vis dažniau kreipiasi į šią politiką, norėdamas nuraminti visuomenę smurto protrūkių, susijusių su socialine žiniasklaida, pvz., dėl genocido Mianmare ar riaušių Kapitolijaus kalne po JAV prezidento rinkimų, metu.

Anksčiau pasklido informacija apie „Facebook“ vartotojų, kuriems leidžiama pažeisti šio socialinio tinklo taisykles, „baltąjį sąrašą“. Moderatoriai ne iš karto ištrina jų įrašus, bet duoda laiko juos pataisyti. Pranešama, kad tai daugiausia įžymybės, politikai ir žurnalistai.

Į „baltąjį sąrašą“ buvo įtraukta mažiausiai 5,8 mln. žmonių. Norėdami patekti į privilegijuotųjų sąrašą, turite turėti įtakos ir populiarumą, taip pat būti skelbiamas žiniasklaidoje.