infa.lt

Šį įrašą kaip klaidinančiu vadina 15min ir Delfi portalai, nors jį kūręs Prancūzijos žurnalistas pats asmeniškai važiavo sužinoti šio lašišų auginimo verslo Norvegijoje detalių, o nenusirašinėjo jų iš neaiškių leidinių. Gali būti, jog pasidalinus šia medžiaga Facebook ji bus užblokuota, kaip daugelis straipsnių apie tai buvo užblokuoti jau iki tol. Teisybė šiuo atveju mažai kam rūpi – verslo interesai stovi kur kas aukščiau. Beje, cenzūruotojai rašė, jog mūsų epidemiologai nerado pas mus parduodamose lašišose jokių toksinų ar kitų draudžiamų medžiagų. Bet kur straipsnyje ar vaizdo įraše aprašoma arba bent jau minima Lietuva? Straipsnyje kalbama vien apie Norvegiją ir joje išauginamų lašišų gyvenimo sąlygas, o kai kur ir gamybos-apdorojimo būdai kitose šalyse.
infa.lt

Keleto mėnesių eigoje prancūzų žurnalistai Nikolia Danielis (Nicolas Daniel) ir Lui de Barbeirakas tyrė žuvies industriją iš vidaus. Jie keliavo nuo Norvegijos iki Vietnamo, pabuvojo Švedijoje ir Danijoje. Jų tyrimo medžiagą vainikavo filmas, parodantis tiesą, kurią bando nuslėpti „žuvies lobistai“.

Savo tyrimą jie pradėjo nuo Norvegijos vakarų, kur kaimiškose vietovėse yra daug žuvies fermų, dirbtiniu būdu veisiančių lašišas. Žurnalistai susitiko su norvegų aktyvistu, ekologu ir gamtos apsaugos Sąjungos įkūrėju Kurtu Oddekalvu, kuris laiko neleistinu faktą, slepiamą po fiordų vandenimis nuo visuomenės.

Kurtas Oddekalvas (Kurt Oddekalv) seniai kovoja su ūkiais, kuriuose dirbtinai veisiamos lašišos Norvegijoje. Jis papasakojo šokiruojančių detalių apie jų darbą.

„Norvegijoje situacija su žuvimis katastrofiška. Žuvų per daug: tokioje mažoje fermoje jie augina po 2 milijonus vienetų lašišų! Žuvys serga, dabar jau galima kalbėti apie pandemiją: lašišinių žuvų kasos nekrozė ir infekcinė anemija apėmė visą Norvegiją. Tačiau tai slepiama nuo vartotojų (valgytojų)“, – sako Kurtas.

Aktyvistas pastaruosius 10 metų stebi stambius žuvų ūkius ir kontroliuoja, rinkdamas įrodymus. Jis turi įrašus, kuriuose matyti, kaip minimų žuvų fermų darbuotojai pila į vandenį stiprius, turinčius neurotoksinį poveikį pesticidus.

„Jiems patiems tenka dėvėti dujokaukes ir apsauginius kostiumus, kad nenukentėtų nuo chemikalų skirtų apdoroti vandens telkiniams nuo parazitų, o tokiose fermose tai ne retenybė. Tokiose lašišose galima surasti pačių įvairiausių cheminių medžiagų. Tai gresia apsinuodijimų, ir žmogui tokios žuvies valgyti negalima“, – pasakė jis.

Kurtas pareiškia tiesiai: „Norvegiška lašiša – pats toksiškiausias maistas visame pasaulyje“. Žvejyba Norvegijoje duoda 4 mlrd dolerių į metus ir užima antrą vietą po naftos.

Kad įspėtų šių fermų paslaptis, Kurtas Oddekalvas naudojasi laivu su tam tikra žvalgybine įranga. „Dugnas po fermomis padengtas 15 metrų storio nuosėdų sluoksniu, jame knibžda bakterijos – visa tai likučiai nuo pašarų ir chemikalų atliekos, pridedamų parazitų naikinimui.

Užterštumo lygis labai aukštas. Toksinės medžiagos, žuvų ekskrementai… Jūros dugnas pilnai sunaikintas, jis kaip dujų fabrikas, iš kur kyla metano burbuliukai ir taip toliau, o pesticidai identiški medžiagoms, kurios per Pirmąjį pasaulinį karą buvo naudojamos dujų atakose“.

Pagrindinė Norvegijos žvejų problema – taip vadinamos jūrinės žuvų utėlės, kurios parazituodamos ant žuvies kūno, gali ją nužudyti. Jūrų utėlė tampa atspari bet kurioms rūšims vaistų, todėl žvejai naudoja pesticidus, kurių efektyvumas kur kas didesnis.

„Tai daro neigiamą poveikį pačiai žuviai. Apie 50 % menkių mailiaus fermose gimsta su mutacija. Žuvys negali uždaryti burnos. Tai genų mutacija, ir kad ji pilnai išnyktų, jūroje turi išgyventi 8 kartos. Jei žmogus pamatys tokią žuvį, jis jos valgyti tikrai nenorės, tačiau nupjovus jai galvą, niekas nieko nepamatys“, – sako aktyvistas.

Lašiša irgi paveikta mutacijos. Jis parodė, jog šviežios norvegiškos lašišos mėsa ją prapjovus suyra gabalais.

„Taip neturi būti, mėsa turi būti elastinga. Kaip jūs turbūt žinote, laukinės lašišos mėsa siekia 5-7% riebumo, o pas dirbtinai išaugintą šis rodiklis kur kas didesnis – 15-34% riebalų. O riebaliniame audinyje kaupiasi visi toksinai (kaip beje ir pas žmogų). Atitinkamai, tokia žuvis tampa pačia toksiškiausia pasaulyje“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu, prancūzų toksikologas Žeromas Rozenas (Jo pateikta medžiaga) pastebėjo, jog jo paties vykdyto tyrimo eigoje, ekologo žodžiai pasitvirtino.

„Iš tiesų, išaugintos Norvegijos lašišos užterštumo lygis labai aukštas. Ji kelis kartus kenksmingesnė ir toksiškesnė, nei bet kurie kiti produktai. Šių toksinų būtina vengti, o vartodami juos kaip maistą mes rizikuojame pajusti jų poveikį ant savęs“, – reziumavo jis.

lūžinėjanti šviežia lašiša

Čia yra plačiau anglų kalba: Norwegian farmed salmon: a serious health hazard through Ethoxyquin and other pesticides

Dalyvavusių reportaže ir filmą kūrusių asmenų pavardžių (jei kyla kažkokių klausimų) siūlome vokiečių išversto filmo pabaigoje (titruose).

Žemiau parodytą reportažą reikėtų pažiūrėti visiems – tai tikrai aktualu.

Originalus reportažas apie Norvegijos lašišų fermas ir specialistų vertinimą tų lašišų atžvilgiu prancūzų kalba:

Išverstas į vokiečių kalbą

Išverstas į anglų kalbą

Išverstas į rusų kalbą: