infa.lt

Vakar, Pasaulinę spaudos laisvės dieną, tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų” paskelbė metinį spaudos laisvės reitingą. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į liūdną žiniasklaidos laisvės padėtį visame pasaulyje: laisvės indeksai kasmet mažėja, išpuolių prieš žurnalistus daugėja, taip pat daugėja šalių, kuriose spaudos sąlygos vertinamos kaip „katastrofiškos”.

„Reporteriai” pabrėžia, kad praėjusiais metais 36 šalys buvo priskirtos prie tų, kuriose nepriklausoma žurnalistika neįmanoma. Ir tai yra pastarųjų dešimties metų rekordas.

Spaudos laisvės reitingo lyderėmis išlieka Šiaurės šalys. Norvegija jau aštuonerius metus iš eilės užima pirmąją vietą, po jos seka visos Skandinavijos šalys ir Nyderlandai. vis dėlto net ir šiose šalyse, teigiama ataskaitoje, politikai stengiasi suspausti nepriklausomos žurnalistikos erdvę.

Jungtinės Amerikos Valstijos, kadaise laikytos „žodžio laisvės etalonu”, užėmė tik 55 vietą, per metus nukritusios 10 punktų ir atsilikusios nuo beveik visų Rytų Europos šalių.

Izraelis užėmė 101 vietą, per metus praradęs keturis balus, visų pirma dėl karo Gazos ruože. Aiškinamajame straipsnyje konstatuojama, kad per šešis mėnesius trukusias kovas Gazos ruože „Izraelio gynybos pajėgos nužudė daugiau kaip 100 žurnalistų”. Be to, šalyje padidėjo spaudimas žiniasklaidai, padaugėjo represinių įstatymų, plinta dezinformacija.

„Reporteriai” Gazos ruožą bei Judėją ir Samariją išskiria kaip atskirą valstybę „Palestiną”, kuri „tapo pavojingiausia šalimi žurnalistams”. Per metus Palestina reitinge nukrito viena eilute į 157 vietą, nes palestiniečių žurnalistai tapo „Palestinos savivaldos ir Izraelio okupacinių pajėgų prievartos aukomis”.

Pasak reitingo autorių, Rusijoje žodžio laisvės padėtis išlieka „siaubingai sunki”, nors šalis iš 164 vietos sąraše pakilo į 162 vietą. Kaip pažymi „Žurnalistai be sienų”, Rusijos valdžia „tęsia kryžiaus žygį prieš nepriklausomą žurnalistiką”: daugėja žiniasklaidos priemonių, paskelbtų „nepageidaujamomis organizacijomis” ir „užsienio agentais”.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 1 500 žurnalistų, o tie, kurie liko, susiduria su nepagrįstu persekiojimu. Ataskaitoje pabrėžiama, kad, palyginti su 2023 m. reitingu, dviem pozicijomis pakilo tik dėl dar blogesnės padėties kitose šalyse, kurios reitinge yra Rusijos kaimynės.

Ukraina, nepaisant karo ir karo padėties, numatančios teisės skleisti informaciją apribojimus, „Reporterių be sienų” reitinge pakilo 18 pozicijų ir užėmė 61 vietą. Reitingo sudarytojai šį rezultatą vadina netikėtu. Ataskaitoje teigiama, kad politinis kišimasis į žurnalistų veiklą sumažėjo, be kita ko, dėl to, kad pati žiniasklaida kritikuoja tokį spaudimą.

Tačiau blogiausią dinamiką metų pabaigoje pademonstravo Gruzija, kuri spaudos laisvės reitinge nukrito 26 punktais į 103 vietą. Reitingo autorių nuomone, taip atsitiko dėl valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė” politikos, kuri pagal Rusijos pavyzdį inicijavo įstatymo projektą dėl „užsienio agentų”. Be to, partija siūlo stiprinti valstybinę žiniasklaidos kontrolę. (Amerikai tokio paties įstatymo, FARA, galiojimo reitingų atžvilgiu „Reporteriai” nepritaikė)

Reitingo pabaigoje – Sirija, Eritrėja ir Afganistanas, kur per praėjusius metus buvo nužudyti trys žurnalistai ir mažiausiai 25 įkalinti.

Lietuva šiame reitinge užima aukštą 13-ą vietą ir jau galėtų kitas šalis mokyti demokratijos bei žiniasklaidos laisvės pagrindų.