infa.lt

Demokratija baigia nukraujuoti – viešai, miesto aikštėje, susirinkusiesiems tyliai stebint agoniją.

TS-LKD dar 2020 m. buvo išrinkta demokratiniuose rinkimuose, už juos balsavo taip pat ir tie žmonės, kuriuos jie šiandien siekia išstumti „už įstatymo ribų“.

Buvimas „už įstatymo ribų“ istorijoje nėra kažkas naujo, nėra netgi ir seno. Galima paminėti bent kelis labiau žinomus pavyzdžius: „Už įstatymo ribų“ buvo vergai iki pat XIX a. antros pusės, kai vergija oficialiai panaikinta, žydai – Antrojo pasaulinio karo metu, indėnai – kolonizuojant Ameriką, aborigenai Australijoje – maždaug iki XX a. antros pusės.

Paprastai buvimas „už įstatymo ribų“ reiškia, kad asmuo nėra ginamas įstatymo taip, kaip kiti, – jis neturi dalies ar visų pilietinių teisių, negali naudotis dalimi ar visomis kitiems prieinamomis paslaugomis, jo galimybės dirbti bei bendrauti yra minimalios arba jis jų apskritai netenka.

Šiandien atėjo ta diena, kai demokratiškai išrinkta Vyriausybė svarsto už įstatymo ribų palikti maždaug pusę savo rinkėjų – nes maždaug tiek Lietuvos žmonių nėra pasiskiepiję. Ir tai reiškia, kad demokratija miršta – viešai bei oficialiai.

Aš, dar 2020 m. turėjusi teisę balsuoti rinkimuose bei įgyvendinti kitas Konstitucines teises tokias kaip teisė pasirinkti darbą, teisė į privatų gyvenimą, teisė laisvai judėti valstybės viduje, teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, galimai greitai dauguma šių teisių naudotis nebegalėsiu.

Tuo pagrindu, kad nesutinku „savanoriškai“ pasiskiepyti neištirta vakcina.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, jei esu verčiama priimti tokį sprendimą, tai jokio „savanoriškumo“ nėra. Kodėl Vyriausybė nepriima teisės akto, kad pasiskiepyti yra privaloma? Kodėl laužo rankas ir šantažuoja neva žmogus turėtų „savanoriškai“ pasiskiepyti? Galbūt dėl to, kad, oficialiai įpareigojus pasiskiepyti ir vėliau paaiškėjus vakcinos šalutiniams poveikiams, reikėtų už tai atsakyti, išmokėti kompensacijas, pasiaiškinti rinkėjams? O dabar ką – pats sutiko. Nepaisant to, kad nesutikti nebuvo galimybių.

Dar labai įdomus aspektas – eskalavimas esą galima nesiskiepyti, jei „yra medicininių priežasčių“, bet niekas nei puse lūpų neužsimena, kokios tos priežastys ir į ką dėl to kreiptis. Tokios priežastys nėra nurodytos jokiame teisės akte. Atitinkamai gydytojai tų priežasčių nežino ir jokių pažymų apie „medicinines priežastis nesiskiepyti“ nerašo. Gaunasi taip, kad formaliai gali nesiskiepyti, jei turi medicininių priežasčių, bet realiai vis tiek turi skiepytis, nes niekas nežino, kokios tos priežastys ir kaip tai įforminti.

Konstitucinio lygmens garantijos naikinamos Vyriausybės lygmens nutarimu. Konstitucija, kuri garantuoja lygias teises visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra skiepyti, de facto keičiama biurokratinio aparato, nesilaikant tam nustatytos tvarkos, hierarchijos bei reikalavimų.

Bet… žmonės ir toliau palaimingai miega. Nes juk dar ne rugsėjis. Dar visas mėnuo pagyventi liko.

autorės pridėta nuotrauka

šaltinis: lidzita.lt