infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Ketvirtadienį prezidentūroje įvyko neeilinis susitikimas, kuriame parlamentinių partijų lyderiai, premjerė bei šalies vadovas aptarė nelegalios migracijos krizės klausimus, Lietuvos užsienio politikos principus ir nepaprastosios padėties įvedimo galimybę. Pasitarime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijaus Gentvilo teigiamai vertina Prezidento iniciatyvą telkti partijų lyderius ir mato galimybę partijoms prisiimti dar aktyvesnį vaidmenį sprendžiant susidariusią situaciją dėl hibridinės atakos iš Baltarusijos pusės.

„Politinės partijos turi visapusiškai siekti bendradarbiauti ir daryti viską kad merai, savivaldybių tarybos, vietos bendruomenės nepasiduotų susipriešinimui ar net kurstymui kelti riaušes ir atsiriboti nuo kai kurių viešųjų veikėjų provokatyvių akcijų. Dabartines problemas galime išspręsti tik susitelkę, tai dar vienas išbandymas mūsų politinei sistemai“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas taip pat teigia, kad dabar pats laikas partijoms siekti nacionalinio susitarimo dėl vieningos užsienio politikos tęstinumo, o ne priekaištauti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl neva netinkamai vykdomo užsienio politikos įgyvendinimo. Anot politiko, dar 2014 metais buvo pasirašytas partijų susitarimas dėl vieningos užsienio politikos iki 2020 metų, tad dabar pats laikas pasirašyti naują susitarimą tais pačiais vertybiniais pagrindais, tik atliepiant dabartines realijas.

„Kaltinimai užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui yra nepagrįsti, dėsto liberalas, nes visos mūsų valdžios institucijos vykdo vieningą užsienio politiką, kuri yra suderinta ir su Europos Sąjungos pozicijomis. Juk dar praėjusioje Seimo kadencijoje buvo priimta rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje, analogiškas dokumentas buvo priimtas ir ES lygmenyje, įvestos tarptautinės sankcijos A. Lukašenkos režimui. Mūsų politinės institucijos šioje vietoje demonstruoja nuoseklumą, priešingai nei teigia net menkiausią situaciją eskaluojantys neaiškūs veikėjai“, – teigė Seimo Liberalų frakcijos seniūnas.

Pasak E. Gentvilo, užkardyti nelegalią migraciją turi būti ilgalaikės ir koncentruotos ES politikos uždavinys, nes jei Lietuva neįsileis pabėgėlių, ta pati problema gali iškilti Latvijai ar Lenkijai, kurios taip pat turi bendrą sieną su Baltarusija: „Europa turi suprasti, kad atsidarė dar vienas koridorius pabėgėlių srautams – anksčiau su tuo susidūrė Italija, Graikija. Kaip tuomet pavyko sunaikinti žmonių kontrabandininkų tinklą Šiaurės Afrikoje, dabar tą patį reikia padaryti Irake ir Turkijoje“.

Prezidentūroje svarstant klausimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo E. Gentvilas sako, kad to daryti greičiausiai neprireiks, tačiau derėtų peržiūrėti Kariuomenės įstatymą, kad kariškiai galėtų maksimaliai prisidėti prie saugumo pasienyje užtikrinimo užkardant sienos pažeidimus.

„Dėl nepaprastosios padėties niekas nelinkęs skubėti, galimai užtenka ir dabartinių priemonių. Vyriausybės ekspertai analizuoja situaciją ir panašu, kad nebus ji skelbiama. Apskritai, vertinu tikrai teigiamai, kad nepaprastosios padėties galimybė yra aptarinėjama, nes būtų blogai, jei niekas jos net neanalizuotų“, – sakė E. Gentvilas.