• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Konstitucijos kūrėjos dr. Z. Šličytės kirtis KT: teisėjų argumentai ne tik neįtikina, bet ir prieštarauja Konstitucijai. Išaiškino, kas yra šeima

Konstitucijos kūrėjos dr. Z. Šličytės kirtis KT: teisėjų argumentai ne tik neįtikina, bet ir prieštarauja Konstitucijai. Išaiškino, kas yra šeima

08 liepos
06:30 2021

2012 m. balandžio 13 d. visuomenės konferencijoje „XXI amžiaus iššūkis šeimai“ buvusi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatė, viena Konstitucijos kūrėjų dr. Zita Šličytė skaitė pranešimą, kuris niekur nebuvo skelbtas, tačiau labai aktualus šiandien. Ypač, kai Seimo valdantieji bando prastumti vienalytes partnerystes. Ji paaiškino, kas, Konstitucijos kūrėjų nuomone, yra šeima, nes Konstitucinis Teismas (KT) šią sąvoką išaiškino taip, kaip Konstitucijos kūrėjai net košmaruose nesapnavo. Pateikiame visą seną, bet tikrai nepasenusį pranešimą.

Seimas 2008 m. birželio 3 d. patvirtino Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurioje atskleidė išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime. Joje nurodyta, kad „šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti“. Tai – visais aspektais nepriekaištinga tradicinės šeimos definicija.

Tačiau grupė Seimo narių, atstovaujama Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso, kreipėsi į KT, prašydama ištirti, ar Koncepcijos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. O savo abejones pagrindė teigimu, kad Koncepcija akivaizdžiai diskriminuoja tas šeimas, kuriose vyras ir moteris gyvena nesusituokę. Be to, šeima nebūtinai yra moters ir vyro, turinčių vaikų, santuoka.

KT 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pripažino, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, kuriose įtvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos šeimos, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Nutarimas viešajame Lietuvos gyvenime sukėlė audringą sumaištį: KT dirbtinai atskyrus konstitucinę šeimos sampratą nuo konstitucinės santuokos, sudaromos laisvu vyro ir moters susitarimu, sampratos nebeliko teisinių barjerų, užkardančių ne tiktai sugyventiniais vadinamų vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties asmenų sąjungas prilyginti šeimai. Žinomas politologas Tomas Viluckas viename straipsnyje teigė, kad po KT nutarimo liko neaiški ne tiktai šeimos samprata, bet ir iškilo klausimas:

„Kas yra pats Konstitucinis Teismas – politikai, ideologai ar psichologai?“ O Kęstutis Girnius teisingai pastebėjo, kad „Konstitucinis teismas nebesprendžia teisinių konfliktų, bet uzurpuoja Seimo teises ir pradeda leisti įstatymus“.

KT nutarimas nusipelno dar griežtesnio įvertinimo, nes teisėjai uzurpavo ne tiktai Seimo teises. Jie paneigė lietuvių Tautos suverenitetą, nes Konstitucija buvo priimta ir paskelbta atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 m. spalio 25 d. referendume.

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“, – nurodo Konstitucijos 9-asis straipsnis, o KT pagal jo funkcijas apibrėžiantį 102-ąjį Konstitucijos straipsnį sprendžia, „ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“.

Ar tikrai santuokos pagrindu sukurtos šeimos samprata prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims? Pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyta: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.
Antroji skelbia, kad „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Šitų nuostatų negalima atskirti nuo trečiojoje ir penktojoje dalyse įtvirtintų konstitucinių principų: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios“.

Atsakydamas į klausimą, ar tikai santuokos pagrindu sukurtos šeimos samprata prieštarauja Konstitucijai, KT savo išvadą pagrindė prieštaringais argumentais. Visų pirma, nutarime suformuluotas teiginys, kad Konstitucinė šeimos samprata turi būti aiškinama atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus. Tačiau, pagrįsdami šitą teisingą teiginį, teisėjai aptarė tiktai Lietuvos ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, garantuojantį teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Kad šeimos gyvenimą reikia gerbti, abejonių nekyla. Tačiau šitos konstitucinės bylos nagrinėjimo objektas buvo ne tai.

Kadangi Teismas privalėjo atsakyti į klausimą, ar tik santuokos pagrindu sukurtos šeimos samprata neprieštarauja Konstitucijai, jis privalėjo įvertinti nurodytos Konstitucijos 12 straipsnį, skelbiantį, kad „vyrai ir moterys, sulaukę santuokinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą pagal šią teisę reguliuojančius valstybės vidaus įstatymus“.

Iš nurodytos Konvencijos 12 straipsnio turinio galima padaryti dvi vienareikšmiškas išvadas: santuoka yra vyro ir moters sutartis, t.y. skirtingų lyčių susivienijimas; šeima sukuriama santuokos pagrindu. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Jungtinių Tautų Organizacijos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje nurodyta: „Vyrai ir moterys, pasiekę brandos amžių, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą“.

Atkūrusi nepriklausomą Lietuvos Respubliką, Aukščiausioji Taryba ratifikavo Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip visuotinį idealą, kurio siekia visos tautos ir visos valstybės, nes šitame tarptautinės teisės akte įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės. Būtent tarptautinių Lietuvos valstybės įsipareigojimų vykdymas akivaizdžiai realizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, skelbiančiame, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios. Lietuvos Konstitucija, kaip ir nurodyti tarptautinės teisės aktai, šeimą kildina iš vyro ir moters santuokos.

Belieka tiktai nusistebėti, kad aktyviais žmogaus teisių gynėjais besiskelbiantys asmenys ne tiktai Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje atkakliai ignoruoja Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 16 straipsnio ir Europos Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas, kurios teisę sukurti šeimą tiesiogiai susieja su vyro ir moters teise sudaryti santuoką.

KT teisėjai pripažįsta: „Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas“.

Pripažinę neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį, teisėjai jį patys paneigia, o tai darydami papildo Konstitucijos 38-ąjį straipsnį nauju turiniu. Taip KT teisėjai peržengia savo kompetencijos ribas. Iš 38 straipsnio 1 dalies, kuri skelbia, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, nėra jokių prielaidų padaryti išvadą, kad šeima yra bet koks bendro gyvenimo darinys, nes trečioji ir penktoji šito straipsnio dalys šeimą susieja su vyro ir moters santuoka.

Jeigu sutinkame su tuo, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, tai ji yra ne bet koks asmenų santykis, o tiktai toks, kuris pajėgus atlikti šitą visuomenės ir valstybės pagrindo funkciją, t.y. pajėgia užtikrinti visuomenės gyvybingumą, išlikimą ir tęstinumą. Tiktai vyro santuokos su moterimi pagrindu sukurta šeima yra bendrojo intereso pratęsti visuomenę įgyvendinimo forma.

Būtent dėl šitos priežasties šeima negali būti laikomas santykis tarp tos pačios lyties asmenų, nes toks darinys yra miręs, o negyvas darinys negali būti gyvos visuomenės pagrindas. Tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas negali būti laikomas šeima dar ir todėl, kad tokia šeima būtų skiriama išimtinai patiems to santykio dalyvių interesams įgyvendinti. Tačiau šeima, jeigu ji laikoma visuomenės ir valstybės pagrindu, yra teisinė asmeninių ir bendrojo visuomenės pratęsimo interesų suderinimo forma.

Taip šeima buvo suprantama per tūkstantmetinę Europos civilizacijos istoriją, ji yra ne tiktai biopsichologinis, biosocialinis, pirmiausia, šeima yra bioteisinis reiškinys, o teisiniai santykiai kyla iš tam tikrų pagrindų. Jeigu kalbame apie kitokias šeimos formas (tokį terminą vartoja KT), būtina nurodyti kitus teisinius tokių „kitokių šeimos formų“ atsiradimo pagrindus, kurie sukurtų naujas šeimos formas, pajėgias atlikti tą pačią funkciją: būti visuomenės ir valstybės tęstinumo pagrindu.

Ir trečia. Kadangi Konstitucijos 38-asis straipsnis, kaip ir aukščiau nurodyti tarptautinės teisės aktai, šeimos sampratą sieja su laisva valia sudaryta vyro ir moters santuoka, KT teisėjai savo išvadas pagrindžia ne Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, o savo samprotavimais, nurodydami:

„Konstitucinės šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.

Tokie argumentai ne tiktai neįtikina (pvz., supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai yra draugystės ir bendradarbiavimo santykių pagrindas), bet ir prieštarauja Konstitucijai, nes būtent formai yra suteiktas konstitucinis rangas.

Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalis nurodo, kad „valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. O tai reiškia, kad emociniai ryšiai, lytiniai santykiai ar materialinė vieno žmogaus parama kitam jokiu būdu nėra tapatūs santuokai ir jos pagrindu sukurtai šeimai. Jie nėra konstitucinio rango santykiai, kuriems valstybė nustatė privalomą registraciją.

Konstitucijoje (ne tiktai 38-ajame jos straipsnyje) nėra nesantuokinės šeimos sampratos. O tai reiškia, kad KT teisėjai, nagrinėdami šitą bylą, uzurpavo Seimui priklausančią įstatymleidystės teisę, paniekino referendumu patvirtintą Tautos valią.

O juk KT teisėjas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia „ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Todėl KT 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą galima pavadinti „Responsa prudentium“, o tai reiškia „Mokytų teisininkų nuomonės“. Aptartu nutarimu teisėjai iš tikrųjų pademonstravo savo mokytumą, net 54 (o gal ir daugiau) kartu pavartodami lotynišką terminą „inter alia“, kuris reiškia „tarp kitų“.

Kai kuriuose nutarimo puslapiuose „inter alia“ pavartotas net 8 kartus. Ko gera neatsitiktinai, nes teisėjai siekė įrodyti, kad vyro ir moters santuokos pagrindu sudaryta šeima yra nereikšminga, tarp kitų šeimos formų vis dar tebeegzistuojanti, bet jau pasenusi ir savo laiką atgyvenusi šeimos forma. Teisėjų išvados pagrįstos ne Konstitucijos nuostatomis ir principais, o Europoje bei kitur pasaulyje siaučiančių subkultūrų madomis.

KT, kurį pagal įstatymą vadiname „Aukštuoju“ arba „Gerbiamuoju Teismu“, kurio nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, ryžosi įtikinti lietuvių Tautą, kad ji 1992 m. spalio 25 d., priimdama Konstituciją, balsavo už nesantuokinius ryšius, tos pačios lyties asmenų partnerystės prilyginimą santuokai ir kitas persisotinusios vartotojiškos visuomenės ydas.

Ar iš tikrųjų Tauta išreiškė valią paneigti tradicinę šeimos sampratą? O gal vis dėlto KT septyni teisėjai, nes Ramunė Ruškytė pareiškė kitokią atskirąją nuomonę, nesugebėjo perskaityti ir suprasti turinio prieš 20 metų Tautos priimto Pagrindinio įstatymo išaukštintos vertybės – šeimos? Tokios šeimos, kurią Tauta paskelbė visuomenės ir valstybės pagrindu.

Respublika

Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. - Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
žiūrėjo 204

Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Anonimas    -  2021-07-08, 13:58

    Matau reklamuojate Respubliką. Na visai geras tas portalas, tačiau neseniai uždėjo slapukus, tad jei nepašalins, teks atsisveikinti su tuo informacijos šaltiniu. Gerai, kad ne lietuviškuose yra daug geros medžiagos, tad lietuviškiems durniuojant galima jų atsisakyti.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Lasvas žodis
Paremti infa.lt per PayPal

Apklausa

Ar sulauksime pirmalaikių rinkimų?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Teisininkas: „Stambulo konvencijoje aiškiai parašyta, kad ji yra prieš vyrus“

Teisininkas: „Stambulo konvencijoje aiškiai parašyta, kad ji yra prieš vyrus“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vyriausybės planas – įsteigti asmeninę kariuomenę reorganizuojant Šaulių sąjungą

Vyriausybės planas – įsteigti asmeninę kariuomenę reorganizuojant Šaulių sąjungą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prof. Ignas Vėgėlė. Dabartinė politika, geriausiu atveju, primena mėgėjišką saviveiklą

Prof. Ignas Vėgėlė. Dabartinė politika, geriausiu atveju, primena mėgėjišką saviveiklą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Pasaka apie sparnuotą būseną

Pasaka apie sparnuotą būseną

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Ar Rusija gali užpulti NATO? Lenkijos generolas: Putinas yra iracionalus, todėl gali būti visko

Ar Rusija gali užpulti NATO? Lenkijos generolas: Putinas yra iracionalus, todėl gali būti visko

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Kuro kainos. Nesekmadieniniai skaitiniai #105

Gintaras Furmanavičius. Kuro kainos. Nesekmadieniniai skaitiniai #105

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    LŠS naujienos, prezidento [s]pjūvis, riaušių įranga kariuomenei, naujas „krizių valdymas“ – kur link einame

LŠS naujienos, prezidento [s]pjūvis, riaušių įranga kariuomenei, naujas „krizių valdymas“ – kur link einame

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Dvasininkas Arnoldas Valkauskas. Stebime ketinimus atsisakyti prigimtinio vyro ir moters papildomumo

Dvasininkas Arnoldas Valkauskas. Stebime ketinimus atsisakyti prigimtinio vyro ir moters papildomumo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuvos vyskupai: Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia

Lietuvos vyskupai: Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Verslui žlungant dėl Kinijos sankcijų, kurias išprovokavo Lietuvos valdžia – pastaroji siūlo jam paskolas

Verslui žlungant dėl Kinijos sankcijų, kurias išprovokavo Lietuvos valdžia – pastaroji siūlo jam paskolas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Seimo narė Beata Petkevič: Ko nori opozicija?

Seimo narė Beata Petkevič: Ko nori opozicija?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Popiežius priekaištauja dėl Rusijos „žiaurumo“ Ukrainoje ir pripažįsta, kad karas galėjo būti „tam tikru būdu išprovokuotas“

Popiežius priekaištauja dėl Rusijos „žiaurumo“ Ukrainoje ir pripažįsta, kad karas galėjo būti „tam tikru būdu išprovokuotas“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Lituanistė Vytenė Saunoriūtė Muschick: „Jaučiu atsakomybę kalbėti apie tai, kas buvo jaunesnei kartai, jai suprantama kalba“

Lituanistė Vytenė Saunoriūtė Muschick: „Jaučiu atsakomybę kalbėti apie tai, kas buvo jaunesnei kartai, jai suprantama kalba“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar buvo teisėtas „Galimybių pasas“ svarstys Konstitucinis teismas

Ar buvo teisėtas „Galimybių pasas“ svarstys Konstitucinis teismas

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą

Šitas šūdo gabalas turi puikią progą pasirinkti, kam čiulpti. Regis, "aukštas ir gražus" jau pasirinko...

Taip, masažas, daromas artimo žmogaus, yra nenusakomas gėris ir artumas. Todėl noriu išmokti masažuoti taisyklingai,...

Gudijos! Nors fašistinę sulos būsena nepagydoma. Bet visada yra viltis. Bandyk....

Gydytis ir į psich. Gydykla kartu pasiimk nuoseda...

-> T0mas J. - dėl išleidžiamų biudžeto pinigų pilnai sutinku, tik prisiminkime - net suknistų...

Bet nėra, lb gaila......

NATO niekas ne nepuolė. Užtat ji puolė (nors "gynybinė) ir ne kartą. Nežinau, ar tuo...

Vienas rusų blogeris ta tema sakė: "Siauras Suvalkų koridorius staiga gali tapti Lietuvos pločio. Ir...

Aš ne belgiška ramybe pasikliauju, pasikliauju tuo jog nuo įsikūrimo niekas nė karto neišdrįso NATO...

-> Heoo "lietuviai savo kariuomenės nemaitina".. ?! 10% biudžeto pajamų - krašto apsaugai. Kas Europoje...