infa.lt

Gerbiamieji, segamės diržus, nes su infliacija kylame į kosmosą. Ką tik buvo paviešinti duomenys apie JAV metinę infliaciją gegužės mėnesį ir ši infliacija jau pasiekė 5 proc. (!!!), ir tai vėl, buvo ženkliai daugiau, nei analitikai prognozavo.

Analitikų teigimu, tokio dydžio infliacija JAV yra nematyta jau 28 metus (nuo 1993 metų). Taigi, infliacija sparčiai auga kiekvieną mėnesį, o, jei ir toliau išliks tokie infliacijos augimo tempai, dar šiemet galime pamatyti jau senokai regėtą ekonominį reiškinį – šuoliuojančią infliaciją.

Mano nuomone, šiuo metu būtent infliacija yra svarbiausias stebėtinas ekonominis reiškinys, kurio svarba šiuo metu net viršija BVP pokytį. Nes, prispausdinus daug pinigų ir juos paleidus į ekonomiką, nesunku ekonomiką užkaitinti. Bet tokio užkaitinimo pasekmė būtent ir būna infliacija.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai – JAV FED’as ir Eurozonos ECB dar neplanuoja monetarinės politikos griežtinimo, nes viliasi, kad šis infliacijos šuolis yra laikinas ir trumpalaikis, nulemtas objektyvių priežasčių – žemos palyginamosios bazės, buvusios prieš metus.

Tačiau, reikia paminėti, kad infliacija yra “lūkestinis” reiškinys, t.y. jei visuomenė manys, kad infliacija bus bei pinigai nuvertės, jie ir nuvertės. Nes darbuotojai nuolatos prašys algų didinimo, verslai kels savo produkcijos kainas, o santaupų turintys bandys jas išleisti, kad jos nenuvertėtų.

Taigi, jei visuomenė manys, kad infliacija bus, ji ir bus. Tokius procesus šiuo metu ir matome.

Labai nejuokinga dalis yra ta, kad teks vėl eiti iš naujo skaityti kažkada vaikystėje skaitytą knygą, t.y. Ė. M. Remarque „Juodąjį obeliską“. Greičiausiai, daugelis iš jūsų ją vaikystėje skaitėte.Būtent ten yra labai vaizdingai aprašyta po I pasaulinio karo Vokietijoje kilusi hiperinfliacija ir kaip smulkūs verslininkai – paminklų gamintojai bandė ją išgyventi.

Deja, bet yra verslų ir dabar, kurie su panašiomis problemomis susiduria. Tarkime, statybininkai. Jiems kai kurios statybinės medžiagos bei žaliavos pabrango po šimtą ir daugiau procentų. Ir tai nutiko labai greitai – nuo pavasario pradžios.

Įvairūs skaitytojai man jau rašo apie problemas, su kuriomis susiduria statydamiesi namus arba rašo apie tai, kaip, pasirašę buto rezervacijos sutartį dar statomame projekte, vėliau sulaukia vystytojo skambučio su reikalavimu persirašyti sutartį su nauja kaina, nes vystytojas už seną kainą projekto jau nebepastatys dėl statybinių medžiagų drastiško pabrangimo.

Dar blogiau, kad, kaip ir rašyta minimoje Ė. M. Remarque knygoje, dabar medžiagų ir žaliavų tiekėjai nebesirašo ilgalaikių tiekimo sutarčių už fiksuotas kainas, bet rašosi tik labai trumpalaikes sutartis kelioms dienoms. Nes patys nėra tikri, kaip judės medžiagų ar žaliavų kainos.

Taigi, statybos sektoriuje jau jaučiama net ne šuoliuojanti, bet jau hiperinfliacija, kai viskas per kelis mėnesius pabrangsta dešimtimis ar net šimtais procentų. Labai tikėtina, kad šie procesai gali persimesti ir į kitas ekonomikos sritis.

O, kaip jau minėjau, centriniai bankai vis dar iki dugno spaudžia monetarinio skatinimo ekseleratorių, nors davikliai, rodantys variklio temperatūrą, jau rodo maksimumą, o iš variklio jau dūmai virsta.

Jei panašaus dydžio infliaciją išvysime ir Eurozonoje (o labai tikėtina, kad išvysime), tai gali būti pagrindinis šių dienų iššūkis Europos Sąjungos ar bent jau Eurozonos stabilumui bei ateičiai. Bet apie tai – jau kitą kartą. Stay tuned!

Pirmą kartą medžiaga paskelbta autoriaus FB paskyroje.