• Naujienos
  • Parama
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Teisininkas Dominykas Vanhara apie Partnerystės įstatymą

Teisininkas Dominykas Vanhara apie Partnerystės įstatymą

20 gegužės
06:30 2021


Kadangi šiuo metu pradeda viešumoje skambėti dar viena Laisvės partijos iniciatyva – Partnerystės įstatymas, pakalbėkime ir apie ją.

Visų pirma, aš pats esu gyręs Laisvės partijos parlamentarą T. V. Raskevičių, kuris, kaip suprantu, yra vienas šios įstatyminės iniciatyvos autorių, už tai, kad jis viešumoje tą klausimą (ne iš karto, aišku) pristatė kaip siekį apsaugoti ne tik vienalytes, bet ir priešingos lyties poras, kurios gyvena nesusituokusios.

Jei tas klausimas nuo pat pradžių būtų būtent taip pristatomas, kelią skintųsi lengviau. Bet vis tiek, teisingumo labui reikėtų atskirti, kur yra viešieji ryšiai, o kur esmė.

Priešingos lyties poros, kurios šiuo metu gyvena nesusituokusios, taip gyvena būtent todėl, kad nenori įsipareigojimų, kuriuos sukuria santuoka. Tokių priežasčių gali būti įvairių: iš pradžių norima “pasibandyti” bendrą gyvenimą kartu, pažiūrėti, kaip seksis, o toliau jau gal ir santuoką sudarinėti; nėra tikri, ar partneris yra “būtent tas” žmogus; tiesiog yra patogu gyventi “ir taip”.

Pažiūrėkime į rengiamą Partnerysės įstatymą. Iš anksto pranešu, kad vertinu tik tai, kas buvo pateikta spaudoje, nes, kaip suprantu, oficialaus įstatymo projekto dar nėra pateikta, nes jis baigiamas rengti. Iš karto į akis krinta tai, kad partnerystė būtų registruojama metrikacijos įstaigoje.

Ok, logiška, nes toks reglamentavimas šiuo metu yra nustatytas ir Civiliniame kodekse. Bet visiškai akivaizdu, kad Partnerystės įstatymas būtų taikomas tik tiems partneriams, kurie partnerystę būtų įregistravę.

Jei priešingos lyties pora gyvena kartu ir nenori arba neketina sudaryti santuokos, nes jiems taip patogiau, tai kam jiems reikalinga partnerystė, jei ją reikės įregistruoti panašiu būdu, kaip ir santuoką, ir kuri sukurs panašius teisinius santykius, kaip santuoka?

Taip, nebus bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bet jos ir santuokoje gali neatsirasti, jei sudaroma tokia vedybinė sutartis), bus lengviau išsiskirti, bet panašu, kad tik tiek. Nuspręs savo santykius teisiškai įforminti – sudarys santuoką, nenuspręs – gyvens taip ir toliau.

Taigi, priešingos lyties poroms rengiamu Partnerystės įstatymu suteikiama “palengvinta” santuokos alternatyva nėra labai aktuali. Todėl spėju, kad net jei Partnerystės įstatymas ir bus priimtas, bus ant pirštų galima suskaičiuoti tas priešingos lyties poras, kurios juo pasinaudos.

O va kam šis įstatymas yra net labai aktualus ir kas juo tikrai pasinaudos – vienalytės poros, nes joms šiuo metu galimybių sudaryti santuoką Lietuvoje nėra. Taigi, viešieji ryšiai yra viena, bet realiai Partnerystės įstatymas yra skiriamas pagrinde vienalytėms poroms.

Visų antra, suprasčiau Partnerystės įstatymo poreikį ir priešingos lyties poroms, jei Partnerysės įstatymas reglamentuotų faktinį gyvenimą kartu, santykių neįforminus. Bet, kaip minėjau, to nebus, nes bus reikalinga partnerystės registracija civilinės metrikacijos skyriuoje.

O faktinis gyvenimas kartu jau ir dabar yra teisiškai ginamas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje partnerių, faktiškai gyvenančių kartu ir vedančių bendrą ūkį, teisinė apsauga nustatoma ir ginama pagal jungtinės veiklos institutą. Beje, ginamas tiek priešingos lyties poroms, tiek vienalytėms.

Visų trečia, nors ir yra sakoma, kad šis rengiamas Partnerystės įstatymas nenustato jokios teisės vienalytėms poroms įsivaikinti, bet tai irgi, mano nuomone, yra tik laiko klausimas.

Esmė tokia, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika yra formuojama tokiu būdu, kad vienalyčių asmenų teisė į santuoką yra valstybių politinis reikalas, t.y. valstybės gali ir nesuteikti teisės į santuoką tos pačios lyties asmenims (pvz. EŽTT 2016 m. sprendimas byloje Affaire Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją).

Atsiminkit šią aplinkybę, kai kas nors jums bandys teigti, kad teisės į santuoką vienalytėms poroms nesuteikimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Bent kol kas, pagal dabartinę EŽTT praktiką, teisės į santuoką vienalytėms poroms nesuteikimas nėra žmogaus teisių pažeidimas.

Bet, analizuojant EŽTT praktiką toliau, teisės į įvaikinimą klausimas gali būti sprendžiamas jau kitaip: pvz. 2013 metų EŽTT byloje X ir kiti prieš Austriją, EŽTT konstatavo, kad Austrijos teisinis reglamentavimas, suteikiantis teisę įsivaikinti partnerio vaiką tik heteroseksualioms poroms, yra diskriminacinis. Tiesa, svarbu paminėti, kad ši byla buvo priimta būtent dėl teisės įsivaikinti partnerio vaiką, o ne bet kokį vaiką.

Tačiau, vertinant EŽTT jurisprudencijos dinamiką ir minėtoje byloje priimtą EŽTT sprendimą, manyčiau, kad, Lietuvoje priėmus Partnerystės įstatymą, eiga būtų tolesnė: partnerystę įregistravusi vienalytė pora kreipsis dėl teisės įsivaikinti į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Jai bus atsisakyta suteikti teisę įsivaikinti, grindžiant Partnerystės įstatymo nuostatomis. Toliau ši vienalytė pora tokį sprendimą skųs teismui. Visas bylas irgi pralaimės, remiantis tuo pačiu Partnerystės įstatymo reglamentavimu.

Praeis keli metai, kol toji pora išnaudos visas skundimo galimybes Lietuvos nacionaliniuose teismuose. Na to toliau bus paduotas skundas EŽTT būtent diskriminavimo pagrindu, kurioje, greičiausiai, bus priimtas sprendimas „X ir Y prieš Lietuvą“, kurioje bus konstatuotas diskriminavimo pagrindo buvimas, dėl ko Lietuva bus priversta taisyti savo nacionalinį reglamentavimą ir suteikti teisę įsivaikinti ir vienalytėms poroms.

Pabaigai, savo vertinimo nepateiksiu, nes ir pats turiu tiek argumentų „už“, tiek argumentų „prieš“, bet manau, kad Lietuvos žmonės turi teisę suprasti, kokios įstatymų iniciatyvos yra svarstomos, suvokti jų pasekmes bei, atitinkamu būdu, formuluoti savo poziciją bei ją reikšti.

Pirmą kartą ši medžiaga paskelbta autoriaus Facebook asmeninėje paskyroje.

Infa.lt
Paremkite infa.lt  
žiūrėjo 460

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Paremti infa.lt per PayPal

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Apklausa

Kiek tikite valdžia?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Vidas Rachlevičius. Šliaužianti neomarksistinė diktatūra ir bandymai priešintis jai

Vidas Rachlevičius. Šliaužianti neomarksistinė diktatūra ir bandymai priešintis jai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

Linas Bitvinskas: Iš kur išaugo „žmoga“?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Apie fašistuojančius propagandistus

Apie fašistuojančius propagandistus

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Jolantas Blažytė. Du pasauliai

Jolantas Blažytė. Du pasauliai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

Romas Dambrauskas apie Lietuvos Šeimų Sąjūdį ir jo perspektyvas

atsiliepimų 12 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

Algimantas Rusteika. Ateina nauja “reforma“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

Andrius Martinkus. Keturios tezės dėl artimiausios lietuvių tautos politinės ateities

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

Vigilijus Jukna: Lietuvos diplomatijos „pergalės“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

Orveliškoje tikrovėje tiesa cenzūruojama prisidengiant „pavojingos dezinformacijos“ plitimo stabdymu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

Alvis Mozeris. Kas realiai gali vykti senjorų globos namuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

Jolanta Blažytė. Du skirtingi pasauliai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

Aurimas Guoga. Kaip šiandien gyvena tie, kurie atsisakė leistis naikinamąsias medžiagas

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Istorija apie Duomenų mokslininką

Gintaras Furmanavičius. Istorija apie Duomenų mokslininką

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jėzus Marija, kaip tikiu į mokslą, negaliu!

Jėzus Marija, kaip tikiu į mokslą, negaliu!

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą

dar turiu sumanymą, kaip tai privesti iki absurdo. give them enough rope to hang themselves:)...

Oho, pamaniau perskaitęs pastraipas kurių pradžia: "Kovoti su tuo detalėse, ginčijantis ir įrodinėjant, kad „skiepai...

L. Trockis turėjo JAV pilietybę ir kurį laiką gyveno Niujorko prestižiniame rajone, neturėdamas darbo. Kas...

Bumerangas grįžo...

Kas gali padaryti tai beprotybei galą? O gal ir gerai, kaip sako, leiskime jiems kalbėti...

na

nežinau kodėl,bet netikiu ir viskas,kad jie tw marmalą leidžiasi.Jie tik mums jį kiša....

Labai taikliai. Puikus straipsnis....

Žmonės nepasakoja, kaip buvo. pas Kauno koordinatorių iš anksto prieš mitingą atėjo į namus policininkas,...

Matyt pensininkai profesoriai nenori eiti į pensiją, tai pasidarė LABAI PAŽANGŪS iki apsurdo...

Ed

Bičas, jei toks kietas esi, tai kodėl sėdi krūmuose- padaryk pats geriau, sukviesk daugiau žmonių...