infa.lt

Buvęs prezidentas taip pat mano, kad apskaitos taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad išlaidos karinei pagalbai Ukrainai nebūtų įskaičiuojamos į šį iki 3% BVP padidinimą.

Donaldas Trampas (Donald Trump) svarsto planus, kaip paskatinti NATO nares padidinti gynybos išlaidas iki 3% nuo BVP, jei laimės antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, rašo britų „The Telegraph” leidinys.

Buvęs JAV prezidentas mano, kad atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes, valstybių narių turėtų būti paprašyta daugiau prisidėti prie kolektyvinės aljanso gynybos.

Jis taip pat mano, kad apskaitos taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad išlaidos karinei pagalbai Ukrainai nebūtų įskaičiuojamos į šį 3% tikslą – dėl tokios naujos politikos šalys karo išlaidoms mokėtų daugiau nei būtų numatyti NATO 3 proc.

D. Trampui artimas šaltinis teigė, kad jis jau kurį laiką svarstė galimybę lobuoti Aljansą, kad ši suma būtų padidinta, tačiau praėjusį mėnesį susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) buvo dar labiau įtikintas.

„Jo mintys krypsta į 3%, ypač po pokalbio su A. Duda, ir tai neįskaitant pinigų, skiriamų Ukrainai”, – sakė šaltinis.

Pranešama, kad D. Trampo susitikimai su A. Duda taip pat buvo labai svarbūs įtikinant buvusį JAV prezidentą atsisakyti prieštaravimo ilgai atidėliotam 61 mlrd. dolerių pagalbos Kijevui paketui.

Donaldas Trampas ne kartą grasino nutraukti JAV paramą NATO sąjungininkėms, jei valstybės narės nepadidins savo gynybos biudžetų.

Praėjusiais metais tik 11 iš 32 aljanso narių, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasiekė dabartinį tikslą. Kitos šalys buvo JAV, kuri yra didžiausia bendra mokėtoja, taip pat Lenkija, Graikija, Estija, Lietuva, Suomija, Latvija, Vengrija, Slovakija ir Danija.

Liuksemburgas, kurio gynybos biudžetas, lyginant su BVP, buvo mažiausias, skyrė tik 1% lėšų, o Belgija ir Ispanija – 1,2 proc.

Andrzejus Duda anksčiau teigė, kad 3% – tokį lygį pasiekė tik Lenkija, JAV ir Graikija – reikalingi siekiant apsisaugoti nuo „augančių grėsmių”, įskaitant Rusiją, pradedančią „tiesioginę konfrontaciją su NATO”.

Antradienį aukšto rango ES gynybos pareigūnas Timo Pesonenas sakė, kad kai kurios valstybės narės už uždarų durų jau diskutuoja dėl 3% tikslo.

„Kai Nato sąjungininkės didina savo biudžetą bent iki vieno procento BVP, kai kurie žmonės jau kalba apie 3 proc.”, – sakė jis.

2023 m. Jungtinė Karalystė gynybai išleido 2,28% nuo BVP, o 2024-25 finansiniais metais planuoja išlaidas padidinti iki 2,32 proc.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Riši Sunakas paskelbė, kad iki dešimtmečio pabaigos Didžiosios Britanijos išlaidos padidės iki 2,5% nuo BVP – iš viso 75 mlrd. svarų sterlingų.

Leiboristai atsisakė laikytis šio pažado, jei laimės valdžią per vėliau šiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.

Tačiau, pagal dabartines NATO taisykles Didžioji Britanija 2022 ir 2023 m. gali įskaičiuoti 2,3 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos ji išleido pagalbai Ukrainai, į savo gynybos įnašus, taip pat pinigus žvalgybos tarnyboms.

Ketvirtadienį JK vyriausybės šaltiniai išreiškė atsargius pritarimus pakartotiniam NATO išlaidų tikslo įvertinimui, tačiau pasiūlė jį padidinti iki 2,5 proc.

„Reikia diskutuoti apie 2% tikslą ir apie tai, ar jis yra tinkamas, tačiau Jungtinė Karalystė aiškiai pasakė, kad 2,5% yra tikslas, kurį norime, kad pasiektų kitos šalys”, – sakė vienas informuotas asmuo.

NATO šalių išlaidos gynybai | Foto: „The Telegraph”

„Ukraina yra labai svarbi tiek Jungtinės Karalystės, tiek sąjungininkų gynybai. Štai kodėl mes ją įtraukiame į savo išlaidas gynybai”.

Trečiadienį gynybos sekretorius Grantas Šappsas (Grant Shapps) sakė, kad visos NATO šalys turėtų stengtis pasiekti naująjį Jungtinės Karalystės 2,5% finansavimo lygį, kad atitiktų „pavojingesnio pasaulio” reikalavimus.

Kai kurie NATO lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl galimo D. Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, perspėdami, kad nutraukdamas JAV karinę paramą jis sukeltų pavojų aljansui ir sabotuotų Ukrainos karo pastangas.

Numatomas respublikonų kandidatas yra sakęs, kad užbaigtų karą „per vieną dieną” ir kad jis skatintų Rusiją „daryti ką tik nori” sąjungininkėms, kurios nepakankamai išleidžia savo gynybai.

„Trampas sustabdys žudymą”

D. Trampui artimas šaltinis sakė, kad jis parengė išsamų planą, kaip taikiai užbaigti karą, tačiau jis nebus atskleistas iki rinkimų.

„Planas yra, bet jis neketina jo aptarinėti su kabelinių televizijų naujienų tinklais, nes tada prarastų visus svertus”, – sakė šaltinis.

Vietoj to, pasak jų, jis sutelks dėmesį į paprastą žinutę, kad užbaigs karą, bandydamas įtikinti taikos besitikinčius JAV rinkėjus.

„Jis nori sustabdyti žudymą”, – sakė šaltinis. „Tai lipdukas ant bamperio: Trumpas sustabdys žudymą”.

Antradienį paskelbtame interviu žurnalui „Time” D. Trampas sakė, kad jo žinia NATO sąjungininkams yra tokia: „Jei neketinate mokėti, tuomet likite vieni”.

D. Trampas pareiškė, kad Europa „mumis pasinaudojo tiek dėl NATO, tiek dėl Ukrainos”.

„Jei Europa nesiruošia mokėti, kodėl turėtume mokėti mes?” – sakė jis. „Jie daug labiau nukentėjo. Tarp mūsų [ir Rusijos] yra vandenynas. Jie to neturi.”

Jis pridūrė: „Aš stengsiuosi padėti Ukrainai, bet Europa taip pat turi atlikti savo darbą”, cituoja jį „The Telegraph” leidinys.