infa.lt

Seimo konservatorių (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo Šalpos pensijų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kurios leis užtikrinti oresnį pragyvenimo lygį vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Konservatorių teigimu, šiuo metu Lietuvoje vis dar aktuali problema, kada orus pragyvenimas ir visapusiška priežiūra senatvės sulaukusiam asmeniui yra sunkiai prieinami. Didelės dalies senyvo amžiaus žmonių kasdienybė ganėtinai skurdi, ypač tų, kurie yra vieniši, t. y. neturi sutuoktinio, kuris galėtų jais pasirūpinti.

Oriau gyventi sau gali leisti tik socialinio draudimo našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2019 m. našlių pensijos bazinis dydis – 24,17 Eur). Tačiau tokios priemokos sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad priemoka menkai mažina vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti santykinai vienam asmeniui didesnius būsto išlaikymo kaštus.

„Be to, našlių pensija skiriama tik sutuoktinio dėl jo mirties netekusiems asmenims. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, ir po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu, taigi neturi teisės gauti našlių pensiją net ir tuo atveju, jeigu su buvusiu sutuoktiniu turėjo vaikų arba pragyveno didžiąją gyvenimo dalį. Diskriminacinėje padėtyje atsiduria ir niekada nesusituokę asmenys“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė atkreipia dėmesį, kad vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visi būsto išlaikymo kaštai gula ant vienišo asmens pečių. „Juk vienam išlaikyti būstą yra santykinai brangiau, nei poroje gyvenantiems asmenims. Niekada nesusituokę vieniši pensinio amžiaus asmenys dažnai neturi ir vaikų, kurie galėtų pagelbėti sunkioje padėtyje senatvėje“, – pažymėjo Seimo narė.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta 2019 m. antrame ketvirtyje sukurti vienišo asmens paramos sistemą, pagal kurią našlių pensijos būtų pakeistos išmokomis vienišiems asmenims. Tačiau kol kas tokia pajamų nelygybei mažinti skirta priemonė nėra įgyvendinama. Per tą laiką buvo nustatytos tik pensijų priemokos itin mažas pensijas gaunantiems asmenims, tačiau niekaip neatlieptas išskirtinis vienišų asmenų statusas.

Todėl, siekiant sumažinti vienišų senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų skurdą, Šalpos pensijų įstatyme siūloma nustatyti, kad visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims būtų mokamos 0,3 šalpos pensijų bazės dydžio (42 eurų) šalpos vienišų asmenų pensijos. Vienišas pensinio amžiaus asmeniu būtų laikomas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo, neturintis sutuoktinio, taip pat senatvės pensijos amžiaus sulaukusi našlė arba našlys.

Atitinkamai Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimais būtų panaikintas našlių pensijų mokėjimas senatvės pensijos sulaukusiems našliams ir našlėms. Jos būtų mokamos tik nesulaukusiems pensinio amžiaus našliams ir našlėms, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:

• buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
• buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), iki jiems sukako 18 metų.

Vienišų asmenų pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuojama, kad tam 2020 m. biudžete papildomai reikėtų apie 45 mln. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinio skurdo ribos gyvena 41,7 proc. senatvės pensininkų. Nuo 2015 metų šis rodiklis išaugo beveik dvigubai.

Žemiau skurdo ribos gyvenantys asmenys būsto išlaikymui skiria vidutiniškai 27,9 proc. visų savo pajamų.