infa.lt

Taip vadinamas ekonominis atsigavimas

20 rugpjūčio
01:01 2015

cumhuriyet.com.tr

paveikslėlis

Šiandien tarptautiniuose finansiniuose sluoksniuose tapo populiarus siužetas apie tai, jog pasaulinė ekonomika palaipsniui išeina iš „ilgalaikės stagnacijos“, į kurią įžengė po finansinės krizės.

Tačiau netikėti įvykiai Kinijos ekonomikoje ir jos nacionalinės valiutos devalvacija, o taip pat situacija darbo rinkose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros Organizacijos (EBPO) šalyse, paneigia šią tezę.

Defliacinis vožtuvas sugedo“

Dar visai neseniai buvo laikomasi prielaidos, kad juanis yra perkainotas 15% dolerio atžvilgiu. Kartu su ekonominiu augimu, toks juanio kursas vykdė vožtuvo funkciją, kontroliuojančio defliacinį (paklausos trūkumą) spaudimą pasaulio ekonomikoje. Kaip mano Gavin Davis iš Financial Times (08.12), tai, jog pereitą savaitę juanis per tris dienas buvo devalvuotas 3%, reiškia šio vožtuvo darbo sutrikimą. Tuo metu, kai Deutsche Bank prognozavo, jog devalvacija gali siekti 10% (Market Watch, 08.12), Financial Times (08.15) perdavė kinų Centrinio banko perspėjimą apie tai, jog staigūs juanio kurso svyravimai gali tęstis ir ateityje.

Nors Kinijos oficialūs asmenys bando pristatyti devalvaciją, kaip „reformą nukreiptą padėti rinkos ekonomikos funkcionavimui“, galima prieiti ir kitokių išvadų. Pirma, devalvacija neatitinka Kinijos vadovybės projekto šalies ekonomikos perorientavimui į vidinę paklausą, o atvirkščiai – nukreipta į eksporto stimuliavimą. Iš kitos pusės, šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis nereikėtų tikėtis, kad devalvacija pridės kažkokį juntamą indėlį į Kinijos eksportą arba augimą investicijų pagrindu.

Antra, devalvacija liudija Kinijos kapitalizmo krizę. Duomenys už praėjusią liepą kalba apie pramoninės gamybos augimo tempų, eksporto, investicijų į pagrindinį kapitalą, mažmeninių pardavimų kritimą. Trumpiau kalbant, tuo periodu, kai ekonominis augimas juda link žymos esančios žemiau už prognozuojamus 7%, pasimato defliacinio spaudimo ir perviršinių pajėgumų problemos (Wall Street Journal, 08.12).

Kinijos vadovybės pasirinkta devalvacija stimuliuosianti eksportą, kaip problemos sprendimo instrumentas, verčia susimąstyti ties tuo, kad ji tuo pačiu padarė pasirinkimą defliacijos „eksporto“ naudai. Devalvacija negatyviai įtakos ne tik eksportinius pajėgumus ir augimo tempus regiono šalyse, bet ir Europos bei JAV ekonomikas ir finansinius balansus. Ekonominio augimo JAV sumažėjimo iki 2% ir žemiau tikimybė atidės JAV FRS numatytą kreditų procentų didinimą ir sustiprins disbalansus finansų rinkose. Tokiu būdu, istorija apie ekonominį atsigavimą atrodo neįtikinama.

Tamsioji šios istorijos pusė

„Išėjimo iš stagnacijos“ pradžia motyvuojama eilės nedarbo rodiklių pagerėjimu. Nedarbas, iš tiesų iki šiol randasi žemiau ikikrizinių rodiklių, tačiau yra tamsi šios istorijos pusė. Nutylima tai, jog „atsigavimo“ našta užgriuvo pirmiausiai jaunimo nuo 15 iki 24 metų amžiaus pečius.

Pereitą savaitę Financial Times publikavo seriją analitinių straipsnių, nušvietusių situaciją EBPO šalių darbo jėgos rinkose, o taip pat naujas tendencijas užimtumo sferoje (Romel, Sanbu, O’Connors, Gapper, 2015 rugpjūčio 3-6 dienomis).

Aukščiau minimų tyrėjų darbai liudija, jog visumoje EBPO laikinų darbo vietų dalis (arba kaip jie jas vadina, „nestandartinių“ vietų), bendroje naujų darbo vietų apimtyje sudaro 33,4%, o Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje – gali sudaryti virš 40%. Tokioje stiprioje Europos ekonomikoje kaip Vokietija, šis rodiklis siekia 38%. Laikinų darbo vietų dalis bendroje užimtumo apimtyje, amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 metų gali siekti nuo 53% Vokietijoje iki 69% Ispanijoje. Prie viso to, tiems, kas į darbo jėgos rinką išėjo su laikinu darbu, galimybės pereiti į pastovų darbą vertinamos žemiau kaip 50% lygmenyje. Ir galiausiai, vidutinės pajamos tų, kurie dirba laikinoje vietoje, kur kas mažesnės, nei dirbančių pastoviame darbe. 22% darbininkų šeimų, gyvenančių EBPO šalyse ir dirbančių laikino darbo vietose, gyvena žemiau skurdo ribos.

Tokiu atveju, visumoje EBPO dominuoja žemi augimo tempai, aukštas nedarbo lygis, skurdas, defliacija… Kiek galima spręsti, – tai ne atsigavimas. Tai depresija.

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 103

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Ra    -  2015-08-20, 16:32

    Tai juk paprasti žmonės mato koks čia atsigavimas. Ir net nereikia nieko įrodinėti, viskas kaip ant delno. Šiandien teko pasidomėt namo statybos kainomis ir perspektyvomis ateičiai… Rezultatai pribloškė. Eilinis žmogus neturi jokio šanso pasistatyt savo sklype namuko neįsiskolindamas iki gyvenimo pabaigos. Anei jokio šanso. Ir statybų kainos dar augs, nes ES pareikalavo, kad mūsų ubagai statytų tik A energetinės klasės namus. Mūsų lietuviai, kurie ES yra treti nuo galo pagal gaunamus atlyginimus! Ir mūsų valdžia nuolankiai tam pritarė… Tai ar gali kas nors gerėti turint tokią valdžią ir jos požiūrį į savo šalies piliečius? Manau atsakymas čia visiškai aiškus…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Zmones balsuokime uz Vaitku ,jis vienintelis nori laisves ir nepriklausomybes Lietuvai!!...

Taip kliedėti nereikia daug proto turėti. Tokie patys ir valdžioje trinasi....

Orbanas yra tikras savo tautos ir blaivaus proto vyras. Šalin leftistus!...

Kad tik mokesciu uztektu apmoketi skolintu pinigu palukanas...

Lietuva ,megdziojanti vertybes tiesiog privalo isgerti karcia genderizmo taure...

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO...

„ewelina dobrowolska“ skaitoma kaip „ehuielina dobrohuiolska“. Ar kažkaip kitaip nežinomi simboliai lietuviškame tekste skaitomi?...