infa.lt

Profesorius, ekonomistas ir geostrategas Džefris Saksas (Jeffrey Sachs) analizuoja esmines Jungtinių Valstijų užsienio politikos problemas, teigdamas, kad ji jau seniai neatspindi objektyvių pačių amerikiečių interesų.

Pasak D. Sakso, per pastaruosius trisdešimt metų Amerikos politika buvo visiškai pajungta siauro elito – pirmiausia karinio pramoninio komplekso, Izraelio lobistų ir kitų galingų grupių, lemiančių strateginius sprendimus, skatina avantiūras užsienyje ir formuoja žiniasklaidos darbotvarkę – interesams.

Džefris Saksas pabrėžia, kad karinių kampanijų ir „režimų keitimo“ banga Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje – Irake, Libijoje, Sirijoje, Sudane – kilo ne dėl JAV nacionalinio saugumo sumetimų, o dėl kitų veikėjų, visų pirma Izraelio vyriausybės ir neokonservatyviųjų sluoksnių Vašingtone, interesų.

Jis pabrėžia, kad šios karinės intervencijos ne tik sugriovė ištisas valstybes, dėl kurių žuvo šimtai tūkstančių, o kartais ir milijonai žmonių, bet ir sukėlė tokias krizes kaip migracijos krizė Europoje.

Interviu daugiausia dėmesio skiriama Irano atvejui: Saksas išsamiai paaiškina, kaip daugelį metų Vakarų politika buvo grindžiama mitu, kad Teheranas neva yra arti branduolinės bombos sukūrimo. Tačiau nei žvalgybos duomenys, nei paties Irano pozicija, nei tarptautinė aplinka nepatvirtina šio naratyvo.

Spaudimas, sankcijos ir grasinimai, anot Sakso, reikalingi ne tam, kad būtų pažabotos branduolinės lenktynės, bet tam, kad būtų išsaugota Izraelio strateginė hegemonija regione ir neleista Iranui sustiprėti kaip nepriklausomam ir įtakingam galios centrui.

Svarbia tema tampa ir žiniasklaidos vaidmuo: Sakso teigimu, per pastaruosius dešimtmečius beveik visos didžiosios Amerikos žiniasklaidos priemonės prarado nepriklausomybę ir virto elito pageidaujamų naratyvų perdavėjomis.

Iš čia ir masinės „klastotės“ – apie „Sadamo ginklus“, apie „liaudies revoliucijas“ ar „blogio imperijas“, kurias įkūnija Rusija, Iranas ar kitos šalys. Amerikiečiai, jo nuomone, neturi galimybės gauti sąžiningos informacijos, o tai trukdo ne tik apmąstyti plačiajai visuomenei, bet ir priimti racionalius užsienio politikos sprendimus.

Interviu taip pat analizuojama Ukrainos krizė: Sakas teigia, kad Amerika naudojasi Ukraina kaip spaudimo Rusijai priemone. Kartu pačių ukrainiečių likimas dažnai yra antraeilis dalykas, o pats konfliktas pavojingai priartina pasaulį prie branduolinės katastrofos ribos.

Jis pažymi, kad NATO plėtros iniciatyva ir eskalacijos su Rusija provokavimas nepadidino JAV saugumo, o priešingai – radikaliai padidino pasaulinės katastrofos pavojų.

Bendra eksperto išvada – Jungtinės Valstijos nesimoko iš savo klaidų ir toliau kartoja tą patį destruktyvų modelį – iš pradžių intervencija ir destrukcija, paskui situacijos kontrolės praradimas ir galiausiai pačių amerikiečių padėties pablogėjimas.

Sugriautų šalių likimas, milijonų pabėgėlių kančios ir net terorizmo grėsmės augimas – visa tai yra politikos, kuriai trūksta atskaitomybės, vaisiai.

Džefris Saksas įsitikinęs: vienintelis kelias į tikrą saugumą ir pasaulinį stabilumą – visiškai atsisakyti intervencijos ideologijos, pripažinti net Amerikos galios ribotumą, sutelkti dėmesį į diplomatinį kompromisą, nesikišimą, pagarbą jėgų pusiausvyrai ir kitų šalių nacionaliniam suverenitetui.

Jis ragina siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir Palestinos konflikte, atmesti Ukrainos traukimo į NATO kursą, deeskaluoti santykius su Rusija ir Kinija ir atmesti fiktyvias „grėsmes“, kurios kuriamos siekiant vidaus politinių tikslų.

Jo nuomone, JAV neturi amžinų priešų – yra tik politinio kurso klaida, pajungta ne bendram gėriui, o privatiems labai riboto žmonių rato interesams. Pagrindinis, tikrai baisus pavojus pasauliui yra ne Iranas, Kataras, Kinija ir tikrai ne Rusija, o nekontroliuojamas branduolinio karo eskalavimas, kurį gali išprovokuoti dabartinis kelias.

Kaip jis reziumavo savo interviu:

Jungtinėse Tautose yra 193 šalys, ir galiu drąsiai pasakyti – 192 iš jų nekelia mums jokios grėsmės, jei elgsimės protingai ir vengsime branduolinės katastrofos.

Visą interviu dalimis galima perskaityti lietuvių kalba čia: (pirma, antra, trečia, ketvirta)