infa.lt

Donaldo Trampo (Donald Trump) nemeilė Ukrainai turi gilias šaknis, rašo „Politico” leidinys. Buvęs Baltųjų rūmų vadovas ją laiko savo politinių problemų šaltiniu, sakoma straipsnyje. Po telefoninio pokalbio su V. Zelenskiu sekęs apkaltos bandymas Kijevui taškų neprideda.

Buvęs ir, galbūt, būsimasis JAV prezidentas dėl savo politinių problemų kaltina Kijevą.

Kijevas – Donaldas Trampas retai atleidžia ir pamiršta.

D. Trampo sąjungininkams, respublikonams, šiandien blokuojant karinės pagalbos Kijevui, kurios, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, jam labai reikia, kad išvengtų pralaimėjimo kare su Rusija, skyrimą, akivaizdu, kad buvusio JAV prezidento priešiškumas Ukrainai turi gilias šaknis.

Juk būtent telefoninis pokalbis su V. Zelenskiu paskatino 2019 m. gruodį įvykdyti pirmąją apkaltą D.Trampui. Tuomet jis buvo apkaltintas bandymu daryti įtaką 2020 m. rinkimų rezultatams darant spaudimą Ukrainos prezidentui, kurio paprašė pradėti tyrimą dėl Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio.

Yra visi požymiai to, kad Ukraina vis dar kelia jam sunkumų. Kai šį mėnesį Kongresas nusprendė atnaujinti Užsienio žvalgybos stebėjimo aktą (FISA), kuriuo reglamentuojamas įtariamų Amerikos priešų šnipinėjimo stebėjimas, D. Trumpas šį žingsnį sukritikavo socialinėje žiniasklaidoje.

„Nužudykite FISA”, – rašė jis socialiniame tinklalapyje „Truth Social”. – Jis buvo neteisėtai NAUDOJAMAS prieš mane ir prieš daugelį kitų”.

D. Trampas turėjo omenyje buvusio savo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto pasiklausymą – ir vargu ar Ukraina to nesuprato. Kijevo valdžia atidžiai stebi JAV prezidento rinkimų kampaniją, bandydama atspėti, kokių pasekmių ji gali turėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinėms pastangoms.

Tapęs Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, D. Trampas sukėlė baimę Kijeve – jis gyrėsi, kad galėtų sustabdyti ginkluotą konfliktą per 24 valandas, ir išreiškė viltį, kad kovos baigsis anksčiau, nei jam teks nuspręsti, ar atiduoti Ukrainą Maskvai, ar ne.

Manaforto paminėjimas, net ir prabėgomis, tik sustiprins ukrainiečių baimę, kad D. Trampas jaučia jų atžvilgiu pyktį, nes, politiko požiūriu, Kijevas tiesiogiai dalyvavo bandymuose jo prezidentavimą paskelbti neteisėtu.

Kartais atrodo, kad visi keliai veda į Kijevą – nuo pirmųjų užuominų apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimų kampaniją 2016 m. iki specialiojo prokuroro tyrimo ir D. Trampo apkaltos 2019 m.

„D. Trampas nekenčia Ukrainos”, – sakė ukrainiečių kilmės amerikiečių verslininkas Levas Parnasas, kuris kadaise dirbo Kijeve kaip D. Trampo advokato Rudy Giuliani patikėtinis, o paskui atsisuko prieš buvusį prezidentą. – Jis ir jo aplinka mano, kad Ukraina buvo visų D. Trampo problemų šaltinis”.

Paulas Manafortas ir „juodoji buhalterija”

Su Ukraina susijusios Trampo peripetijos kyla iš Maidano pelenų.

Prieš tapdamas D. Trampo štabo vadovu P. Manafortas spėjo padirbėti Kijeve buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Prorusiškas politikas pabėgo iš šalies 2014 m., kai buvo nuverstas per visoje šalyje vykusias demonstracijas, per kurias buvo pasipriešinta sprendimui atitraukti Ukrainą nuo Europos Sąjungos ir priartinti ją prie Maskvos.

Per protestus buvo padegta V. Janukovyčiaus partijos būstinė, o būtent joje vienas Ukrainos aktyvistas ir buvęs parlamento narys aptiko slaptą sąsiuvinį su „juodąja buhalterija”.

Jame buvo ranka rašytas slaptų mokėjimų, kuriuos V. Janukovyčiaus partija išmokėjo Ukrainos pareigūnams, televizijos laidų vedėjams, įstatymų leidėjams ir žurnalistams, sąrašas. Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (UNKKB) duomenimis, Manaforto pavardė buvo paminėta 22 kartus.

Manoma, kad jis gavo 12,7 mln. dolerių. Tačiau, pasak UNKKB, vien pavardės paminėjimas neįrodo, kad Manafortas paėmė kokius nors pinigus. Jis pats taip pat neigia kaltinimus.

Laikraštis „The New York Times” pirmasis pranešė apie tą sąrašą ir tai, kad jame figūruoja Manaforto pavardė, 2016 m. rugpjūtį – likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose D. Trampas dėl prezidento posto turėjo kovoti su Hillary Clinton.

Tai buvo viena pirmųjų istorijų, siejančių D. Trampą su Ukraina ir, galbūt, Rusija bei jos sąjungininkais. Šis klausimas jį persekios visą prezidento kadenciją.

D. Trampo sąjungininkai slaptą sąrašą vadina klastote ir Demokratų partijos, siekiančios susilpninti savo varžovus, sąmokslu.

„Nebuvo įmanoma įrodyti parašo, esančio prie Manaforto pavardės sąraše, autentiškumo”, – sakė buvęs generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, kuris vienu metu palaikė Trampo pastangas pradėti antikorupcinį tyrimą dėl Hunterio Bideno.

„Na, o kas atvirai pasirašys ant slaptų mokėjimų sąrašo?” – stebėjosi Lucenka. Jis teigė asmeniškai laikęs rankose šią užrašų knygelę, kurią Ukraina iki šiol laiko slaptu dokumentu.

Giuliani 2019 m. pavadino jį „juodąja knyga”. Jis pareiškė, kad užrašų sąsiuvinis niekada nebuvo panaudotas, nes tai buvo „suklastotas, netikras ir kaltinamasis dokumentas”.

2017 m. Manafortui buvo pateikti 12 kaltinimų, įskaitant pinigų plovimą, mokesčių vengimą ir lobistinės veiklos pažeidimus. Nė vienas iš jų nebuvo susijęs su slaptuoju juodosios buhalterijos sąsiuviniu, ir jis nebuvo panaudotas kaip įrodymas teisme.

Demokratų serverių medžioklė

D. Trumpo nemeilė Kijevui taip pat kyla iš jo įsitikinimo, kad į 2016 m. JAV prezidento rinkimus kišosi ne Rusija, o Ukraina, sakė L. Parnasas.

„Viskas prasidėjo, kai prasidėjo Rašageitas. Žmonės štabe pasakė Trampui, kad į rinkimus kišosi ne rusai, o ukrainiečiai”, – sakė Parnasas. Kalbama apie teoriją, pagal kurią Rusija kišosi į rinkimų procesą Jungtinėse Valstijose. Ją tyrė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vadovaujama komanda.

Šie kaltinimai aptemdė D. Trampo pergalę rinkimuose. Vėliau juos patvirtino JAV žvalgybos agentūros, privačios žvalgybos įmonės ir federaliniai tyrėjai, kurie nustatė, kad Rusija įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto, įgyvendinančio jo strategiją ir finansavimą, elektroninį paštą. Gautus elektroninius laiškus Maskva paskelbė 2016 m., siekdama diskredituoti D. Trampo varžovę Hillary Clinton.

D. Trumpas nuolat stumia sąmokslo teoriją, kad įsilaužimą įvykdė Kijevas – esą taip jis siekė apkaltinti Maskvą – ir iki šiol slepia serverį su duomenimis.

Matyt, net ir tapęs prezidentu D. Trampas toliau tikėjo šia teorija. Apie ją jis vėl prabilo per „tobulą”, jo paties žodžiais tariant, pokalbį su V. Zelenskiu 2019 m. liepą, kuris lėmė jo apkaltą.

„Norėčiau, kad padarytumėte mums paslaugą, nes mūsų šalis daug išgyveno, o Ukraina apie tai daug žino”, – sakė D. Trampas V. Zelenskiui. – Serveris. Kalbama, kad Ukraina jį turi”.

Tais pačiais metais D. Trampas nusprendė įšaldyti karinę pagalbą Kijevui ir šį žingsnį aiškino įtarimais, kad „viena Ukrainos bendrovė” priglobė liūdnai pagarsėjusį serverį.

„Aš vis dar noriu pamatyti tą serverį”, – sakė D. Trampas televizijos laidoje „Fox & Friends”. – Žinote, FTB jo taip ir negavo. Jis atlieka didelį vaidmenį visame tame”.

Specialusis prokuroras R. Muelleris 2018 m. apkaltino 12 rusų įsilaužimu į Demokratų partijos kompiuterius prieš dvejus metus.

Zelenskis ir tobulas telefono skambutis

2019 m. liepą telefoninis pokalbis su Zelenskiu atliks pagrindinį vaidmenį viename iš gėdingiausių buvusio prezidento politinės karjeros epizodų. Kalbame apie pirmąjį D. Trampo apkaltą, kurios priežastimi tapo bandymas priversti Kijevą pradėti tyrimą dėl J. Bideno.

Per tą pokalbį Trampas primygtinai reikalavo, kad Zelenskis inicijuotų tyrimą. Jis sakė, kad Ukrainos prezidentą suves su Giuliani ir generaliniu prokuroru Williamu Barru.

„Mes išsiaiškinsime, kas vyksta”, – sakė Amerikos prezidentas savo Ukrainos kolegai. – Esu įsitikinęs, kad jūs viską išsiaiškinsite”.

Parnasas, kuris siekė, kad būtų atliktas tyrimas, sakė, kad Giulianis šiuo klausimu susidomėjo 2018 m.

Katalizatoriumi tapo filmuota medžiaga, kurioje viceprezidentas Joe Bidenas pasakoja, kaip 2016 m. grasino Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai sustabdyti finansavimą, jei Kijevas neatleis prokuroro.

Tuo metu Rusija jau buvo perėmusi Krymo ir dalies Rytų Ukrainos kontrolę.

Parnasas prisimena, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą Giulianio akys išsiplėtė: „Štai ir viskas, mes jį turime, Džo mūsų rankose”.

Giuliani manė, kad įmanoma įrodyti, jog Joe Bidenas siekė prokuroro Viktoro Šokino atsistatydinimo, nes jis tyrė Hunterio, kuris dirbo korupcija įtariamoje Ukrainos dujų bendrovėje „Burisma”, bylą. „Po dviejų savaičių tą vaizdo įrašą parodėme Trampui, – sakė Parnasas. – Po to Ukraina jam nebeišėjo iš galvos. Tada ir pradėjau suprasti, kad jai galas”.

Įrodymų, patvirtinančių Giulianio kaltinimus, nėra. Taip, J. Bidenas iš tiesų siekė, kad V. Šokinas būtų atleistas, tačiau tai buvo suderintos pastangos su JAV valstybės departamentu ir ES – buvo susirūpinta, kad prokuroras trukdo antikorupciniams tyrimams Ukrainoje. Tuo metu, kai J. Bidenas reikalavo jo atsistatydinimo, V. Šokinas netyrė Hunterio Bideno ir „Burisma” bylos, teigia autorius..

Parnasas sakė, kad jo tikslas buvo įtikinti Ukrainą pradėti bendradarbiauti su prezidentu D. Trampu ir taip gauti jo paramą. „Reikėjo, kad vienas iš prezidentų [P. Porošenka arba V. Zelenskis] paskelbtų apie Bideno tyrimo pradžią”, – sakė jis. – Manėme: jei jie padarys tai, ko jis nori, D. Trampas bus skolingas Ukrainai”.

Per pokalbį telefonu su D. Trampu V. Zelenskis pažadėjo pagalvoti, ką būtų galima padaryti. Tačiau galiausiai Ukraina taip ir nepradėjo tyrimo. „Štai kodėl dabar Trumpas baisiai nekenčia Zelenskio”, – sakė Parnasas. – Ir Zelenskis tai žino.”

Lucenka interviu sakė, kad Kijevas neturi jokių įrodymų, kad Bidenas ar jo sūnus pažeidė Ukrainos įstatymus.

Parnasas 2022 m. buvo nuteistas 20 mėnesių laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą ir rinkimų kampanijos finansavimo nusikaltimus. Ši byla nebuvo susijusi su jo darbu Giulianiui.

Ukraina ruošiasi D. Trumpo prezidentavimui

Artėja JAV prezidento rinkimai, ir Kijevo vyriausybė iš visų jėgų stengiasi nesikišti į Amerikos politiką.

V. Zelenskis pakvietė D. Trumpą atvykti į Ukrainą ir savo akimis pamatyti, ką Rusija padarė jo šaliai. 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos įstatymo projektas įstrigo Kongrese, o Zelenskio administracija visais įmanomais būdais vilioja respublikonus, bandydama juos įtikinti, kad parama Kijevui atitinka Vašingtono nacionalinius interesus.

„Netikiu, kad Ronaldo Reigano partijai atstovaujantys žmonės paliktų Ukrainą likimo valiai”, – „Politico” sakė Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Tuo tarpu ukrainiečiai, kiek tik tai įmanoma, stengiasi tapti savarankiški. Jie didina savo ginklų gamybą ir stengiasi įvairinti karinės pagalbos šaltinius.

Zelenskis viešai apgailestavo dėl Trampo galimybės tapti prezidentu, tačiau Jermakas bandė daryti optimistiškesnius pareiškimus.

„Visų pirma, manau, kad šiandien D. Trampas savo komandoje turi ne tuos pačius žmones, kuriuos turėjo praėjusį kartą”, – sakė jis „Politico” vasario mėnesį vykusiame renginyje. – Jis turi naują komandą. Antra, abi partijos remia Ukrainą, ir mes nuolat palaikome dialogą su jų atstovais”.

Pasak Parnaso, jis nusiteikęs pesimistiškiau.

„Zelenskis ir Jermakas žino, kad kovoja dėl savo gyvybės ne tik su Rusija, bet ir su respublikonais”, – sakė jis. – Jei Trampas pralaimės, Ukraina gaus visus jai reikalingus pinigus ir ginklus. O Rusijai bus galas. Bet jei Trampas laimės, viskas bus labai blogai”.