infa.lt

Šiandien kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas ištirti ESO 160 milijonų eurų istoriją ir pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams.

Primenu, kad ESO 2018–2021 m. laikotarpiu iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių galimai nepagrįstai ir neteisėtai neinvestavo ir vėliau išmokėjo jas (ar jų dalį) dividendais akcininkams.

Aptariamu laikotarpiu tai buvo iš dalies privati įmonė, kurios privatūs akcininkai turėjo iki 7 proc. akcijų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nustatyta, kad kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 m. dėl to ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo sumokėti.

2023 m. lapkričio 14 dieną kreipiausi į Lietuvos gyventojus aprašydamas šią istoriją ir kviesdamas išsireikalauti savo pinigus iš ESO nedelsiant. Siūliau kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek vartotojas sumokėjo daugiau nei turėjo sumokėti ESO, o tuomet aprašiau galimybę, kaip, vadovaujantis teisės aktais, būtų galima nedelsiant šias sumas atgauti iš ESO.

Vis dėlto, ESO vartotojams atsakymų dėl konkrečių įsiskolinimų nepateikė: buvo gauti standartiniai bendrojo turinio laiškai, nepateikiantys konkrečių ESO įsiskolinimo sumų.

Vartotojams nežinant ESO įsiskolinimo, nėra galimas užskaitymas, kurį siūliau daliai vartotojų, nes užskaičius per daug ESO galėtų pradėti vartotojui brangiai kainuosiantį išieškojimą.

Vis dėlto, mano vieša kritika jau pasiekė pergalių. Praeitų metų pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) planavo tvirtinti ESO siūlomą sprendimą, kuriuo lėšos buitiniams vartotojams būtų grąžintos per 15 metų.

Po mano viešų pasisakymų, Taryba nusprendė, kad ESO privalės grąžinti lėšas buitiniams vartotojams per kiek daugiau nei 2 metus, pradedant nuo 2024-ųjų balandžio, o verslui – per mažiau nei aštuonerius.

Nesitaikstydami su savivale, jau nemažai laimėjome. Visgi, šią pinigų iš vartotojų susirinkimo epopėją palikti istorijai negalime, nes, pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet vis daugėja neatsakytų klausimų, kurie lemia aukštas energijos kainas vartotojams bei Lietuvos verslo konkurencingumo mažėjimą, antra, manau, VERT negina vartotojų interesų iš dalies privataus verslo atžvilgiu taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir, trečia, keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimų požymių.

Be to, šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“.

Tai reiškia, kad konkretus vartotojas yra sumokėjęs konkrečias sumas ESO, tačiau pagal nustatytą Tarybos reguliavimą šis konkretus vartotojas tos konkrečios sumos neatgaus. Imkime pavyzdį, kad jūs per nustatytą laikotarpį ESO sumokėjote 88 eurais daugiau nei turėjote, kas mėnesį vartodami po 100KW elektros.

ESO mokėjimai yra „pririšti“ prie suvartotos elektros energijos kiekio: būtumėte vartoję mažiau, būtumėte ir ESO mokėję mažiau. Ir atvirkščiai: vartotumėte daugiau ir būtumėte mokėję daugiau.

Kai ESO 2024-aisiais ims grąžinti jums pinigus, jūs, ko gero, nebevartosite tokio paties kiekio elektros energijos: jei vartosite daugiau, nei vartojote 2018-2021-ųjų laikotarpiu – atgausite daugiau, jei mažiau – atgausite mažiau, o jūsų pinigus atgaus kiti, kurie vartos daugiau.

O jei jūs apskritai nebevartosite (pvz., pasistatysite saulės jėgainę, parduosite tą objektą ar išvyksite laikinai gyventi svetur), iš ESO pinigų nebeatgausite apskritai. Už jus jūsų anksčiau ESO sumokėtus pinigus atgaus kiti.

Kyla klausimas, ar bent vienam privačiam (ar iš dalies privačiam) subjektui, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos reikalavimais, leidžiama pinigus paimti iš konkretaus asmens, o grąžinti juos ne tam konkrečiam, o bendrai į rinką?

Dar praeitais metais iš dalies privati ESO (šiuo metu dukterinė „Ignitis grupė įmonė, kurios beveik trečdalį akcinio kapitalo valdo privatūs asmenys) už mano viešus šios istorijos vertinimus man atsiuntė įspėjamojo pobūdžio laišką, nurodydama, kad kenkiu Bendrovės dalykinei reputacijai.

Viešai atsakau ESO, kad jūsų veiksmus vertinu atsižvelgdamas į viešai prieinamą informaciją. Jūsų dalykinei reputacijai galėjo pakenkti jūsų kelerius metus iš eilės trukę veiksmai, surenkant iš vartotojų daugiau lėšų, nei buvo suderinta investuoti su VERT, o tai konstatavo Valstybės kontrolė.

Pabrėžiu ir tai, kad šių veiksmų teisinį vertinimą tegali pateikti prokuratūra ir teismas.

Ir pabaigai. Nuo 2023 metų birželio 1 dienos iš baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kuri baudė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo.

Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui ją pasirašius – iššvaistantiems valstybinį turtą neatsargiai atsakomybės nebeliko. Prokurorams nuo šiol bus būtina įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne neatsargiai), o tai ženkliai apsunkina šios normos taikymą.

Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai švelnina. Grynas sutapimas.

Už pagalbą analizuojant ir ruošiant dokumentus esu dėkingas Mozeris Alvis.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.