infa.lt

REUTERS / Evelyn Hockstein

Europa ir Jungtinės Valstijos neturi perspektyvios strategijos dėl Ukrainos, ir visuomenė tai supranta, rašo „Finacial Times” leidinys. Ne Vakarų šalių gyventojai mano, kad Vašingtonas ir Kijevas yra pagrindinės kliūtys taikai, ir yra įsitikinę, kad Rusija laimės „proxy” karą su Jungtinėmis Valstijomis.

„Niekas taip netiki mūsų pergale kaip aš”, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai duotame interviu „Time” leidiniui. Ir jis teisus.

Niūrioje realybėje, susijusioje su nepavykusiu kontrpuolimu, kruvinu „Hamas” išpuoliu ir triuškinančiu Izraelio atsaku, daugelis stebėtojų svarstė, ar Vakarai turi gyvybingą strategiją, kaip elgtis su Rusija Europoje.

Kas nuoširdžiai patikės, kad Kijevas per artimiausius metus ar dvejus atgaus Rusijos okupuotas teritorijas, kai Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas, pats populiariausias kariuomenės vadas, aiškiai leido suprasti, kad „gilus ir gražus proveržis mažai tikėtinas”?

Ir kas, jei ne nepataisomi optimistai, galėtų manyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atviras kokioms nors prasmingoms deryboms likus vos metams iki Amerikos prezidento rinkimų, kuriuose apklausose pirmauja jo favoritas Donaldas Trampas (Donald Trump)?

Susidaro įspūdis, kad tiek „vanagai”, tiek „balandžiai” yra nepaprastai atitrūkę nuo Ukrainos realybės.

Todėl nenuostabu, kad tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose visuomenės nuotaikos pamažu tampa niūrios. Respublikonams vis labiau priešinantis papildomai paramai Kijevo karinėms pastangoms, o JAV nukreipiant dėmesį į Artimuosius Rytus, Vakarų parama Ukrainai nebėra savaime suprantamas dalykas.

Europiečiai susiduria su dviem labai skirtingais, bet tarpusavyje susijusiais konfliktais, kurie kelia grėsmę ne tik žemyno saugumui, bet ir Europos visuomenių politinei tapatybei. Abu konfliktai susiję su branduolinėmis galiomis ir abu turi didelę simbolinę reikšmę.

Izraelio ir „Hamas” karas ne tik nukreipė visuomenės dėmesį į Artimuosius Rytus ir sukėlė varžybas dėl išteklių, bet ir susilpnino požiūrį, kad Rusijos agresija yra išskirtinio pobūdžio.

Kai Rusija nutraukė energijos tiekimą Ukrainos miestams ir miesteliams, ji buvo apkaltinta karo nusikaltimais. Izraelis atjungė Gazos ruožui energijos ir vandens tiekimą. Ar Ukraina ir Vakarai pasirengę tai pasmerkti kaip karo nusikaltimą?

Neseniai prieš pat karą Gazos ruože Europos užsienio santykių tarybos atliktas „emocijų geopolitikos” tyrimas atskleidė nerimą keliančią, nors ir nestebinančią, tendenciją. Paaiškėjo, kad didžiųjų šalių, esančių už Vakarų ribų, viešoji nuomonė labiau domėjosi, kada baigsis konfliktas, o ne kaip jis baigsis.

Visuomenė pagrindine kliūtimi taikai pasiekti laiko Vakarus ir Ukrainą, o ne Rusiją. Dauguma vadinamųjų pasaulio pietų šalių tikisi, kad Maskva laimės per ateinančius penkerius metus, o patį karinį konfliktą vertina kaip JAV ir Rusijos „proxy (tarpinį)” karą.

Todėl kyla klausimas, ar Vakarai gali nugalėti, jei jų pačių gyventojai, priešingai nei kitų, nėra pasirengę karui?

Pirmaisiais konflikto mėnesiais Kremlius puoselėjo iliuziją, kad jo „specialioji karinė operacija” baigsis po kelių savaičių ir Rusijos kariai Ukrainoje bus sutikti kaip išvaduotojai. Tačiau nuo to laiko karinis konfliktas pakeitė kryptį.

Daugelis analitikų nesuvokia, kad šiandien V. Putinas konfliktą Ukrainoje laiko savotišku „amžinuoju karu” su Vakarais. Jo tikslas nebėra sukurti prorusišką Ukrainą, bet įrodyti, kad provakarietiška Ukraina pasirodys esanti tik neįvykusi valstybė, o Vakarų parama Kijevui galiausiai išseks.

Šioje naujoje aplinkoje iššūkis Vakarams yra labai panašus į tą, su kuriuo JAV kadaise susidūrė Vakarų Vokietijoje (ypač Vakarų Berlyne) pirmaisiais Šaltojo karo metais.

Vakarai turi įrodyti, kad Ukraina yra šalis, į kurią investuotojai nori investuoti (žinoma, saugomi priešlėktuvinės gynybos baterijų „Patriot”) dar iki karo veiksmų pabaigos. Tai turėtų būti šalis, į kurią norėtų sugrįžti daug užsienyje įsikūrusių ukrainiečių. Ir galiausiai, Ukrainos derybos dėl stojimo į ES turėtų prasidėti dar prieš nutilstant ginklams.

Tačiau ryškiausia Europos užsienio reikalų tarybos tyrimo išvada yra ta, kad daugelis ne Vakarų šalių gyventojų, kurie įsitikinę, kad Rusija nugalės Ukrainoje, taip pat mano, kad ES nustos egzistuoti po 20 metų.

Taigi Europos lyderiams laikas suvokti, kad ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos suverenitetas.

Straipsnio autorius, Ivanas Krastevas yra laikraščio „The Financial Times” redaktorius, Liberalių strategijų centro Sofijoje pirmininkas ir Humanitarinių mokslų instituto Vienoje mokslo darbuotojas.