infa.lt

Kijeve su E. Macronu, O. Scholzu, Mario Draghi (antras iš dešinės) ir Klausas Iohannis (2022 birželis)  | V.Zelenskio Telegram nuotr.

Mario Draghi neigiamai įvertino ES ekonomikos augimą smukimą, prognozuodamas, kad iki šių metų pabaigos įvyks recesija, ir įspėjo, kad ilgalaikis Europos projekto išlikimas priklauso nuo skubios politinės integracijos, praneša „Financioal Times” leidinys.

„Beveik neabejotina, kad iki metų pabaigos turėsime recesiją ES„, – sakė jis „Financial Times” konferencijoje „Global Boardroom”. „Visiškai aišku, kad tai parodys pirmieji du kitų metų ketvirčiai”.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas ir Europos centrinio banko prezidentas sakė, kad recesija greičiausiai nebus „gili” ar „destabilizuojanti”, tačiau jo vertinimas buvo blogesnis nei naujausios ECB ar TVF prognozės, pagal kurias tikimasi, kad Europos ekonomikos augimas atsigaus nuo paskutinių šių metų mėnesių.

M. Draghi perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai ES ekonomika sunkiai atsigauna po viena po kitos sekusių krizių, kurias sukėlė koronaviruso pandemija ir Rusijos tebesitęsiantis karas prieš Ukrainą – abi šios krizės atskleidė bloko tiekimo grandinių, energijos rinkos ir pasaulinės priklausomybės trūkumus.

M. Draghi pridūrė: „Arba Europa veikia kartu ir tampa gilesne sąjunga, galinčia vykdyti ne tik ekonominę, bet ir užsienio bei gynybos politiką… arba, bijau, kad Europos Sąjunga neišliks kaip bendroji rinka.”

Europos Komisija pavedė M. Draghi parengti ataskaitą apie tai, kaip ES galėtų spręsti mažėjančio konkurencingumo pasaulyje problemą, ypač lyginant su JAV ir Kinija, kurios daug investavo į ekologiško perėjimo prie ekologiškos ekonomikos rėmimą.

„Dėl to turėtume labai susirūpinti”, – sakė M. Draghi. „Per pastaruosius daugiau kaip 20 metų Europos ekonomika prarado konkurencingumą ne tik Jungtinių Valstijų, bet ir Japonijos, Pietų Korėjos ir, žinoma, Kinijos atžvilgiu.”

„Daugelyje, daugelyje technologinių sričių mes išnykome, praradome pėdsaką”, – pridūrė jis.

Pasak M. Draghi, tai įvyko todėl, kad baigėsi ankstesnis ES modelis, kai gynybos srityje ji plačiai rėmėsi JAV, prekybos srityje – Kinija, o energetikos srityje – Rusija. „Geopolitinis ir ekonominis modelis, kuriuo Europa rėmėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, baigėsi”, – sakė jis.

Kaip silpnąsias Europos puses jis išskyrė mažą našumą, dideles energijos sąnaudas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

„Norint turėti ekonomiką, galinčią palaikyti senėjančią visuomenę tokiu ritmu, koks yra Europoje, reikia daug didesnio našumo”, – sakė jis.

„Mums reikia susitelkti energetikos srityje. Mes nieko nepasieksime, mokėdami už energiją dvigubai ar trigubai brangiau, nei ji kainuoja kitose pasaulio dalyse.”

Praėjusią savaitę ES statistikos tarnybos paskelbtais preliminariais greitaisiais įverčiais, euro zonos ekonomika per tris mėnesius iki rugsėjo, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,1%, o daugelis ekonomistų prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį ji dar labiau sumažės.

Tačiau, naujausioje ECB euro zonos prognozėje manoma, kad paskutinius tris šių metų mėnesius ketvirčio augimas atsigaus iki 0,1%, pirmąjį 2024 m. ketvirtį – iki 0,3%, o vėliau – iki 0,4% augimo laikotarpio.

Šią savaitę TVF prognozavo, kad platesnio masto Europos ekonomikos augimas šiek tiek atsigaus – nuo 1,3% šiais metais iki 1,5% kitais metais.

M. Draghi sakė, kad tikėtino nuosmukio poveikį Europos ekonomikai greičiausiai sušvelnins palyginti žemas nedarbo lygis, kuris rugsėjį šiek tiek padidėjo po to, kai anksčiau šiais metais pasiekė rekordiškai žemą 6,4% lygį.

„Šios recesijos pradžios taškas yra gana aukštas – niekada neturėjome tokio mažo nedarbo”, – sakė jis. „Taigi recesija gali būti, bet, galbūt, ji nebus labai destabilizuojanti”.