infa.lt

Amerikiečių „The News York Times” (NYT) leidinys iškėlė būtent tokį klausimą, kuris verčia pažvelgti į šeimos vidaus santykius ir pabandyti atsakyti ar tai vis dar yra šeima. Apie etiką šioje vietoje galima kalbėti tik esant amerikiečių vaidmenyje. Lietuvoje, tai, greičiausiai, sukeltų siaubą ir pasipiktinimą sunkiai suprantamais argumentais žvelgiant iš žmogiškosios pusės. Iš kitos pusės, žmonės priimantys tokius sprendimus kaip artimo žmogaus eutanazija – viduje supranta, kad tie sprendimai nėra tokie geri ir teisingi, kad apie juos jie galėtų (norėtų) kalbėti viešai. Žmogiškumas neišnyko, jis tik buvo nuslopintas eutanazijos propagandos, bandant ją pateikti kaip kažką pilnai suprantamo, racionalaus ir… atmetant žmogiškumą.

♦

Prieš dešimt metų, likus kelioms savaitėms iki mamos mirties, praleidau naktį su ja intensyviosios terapijos skyriuje. Vidury nakties ji pakvietė mane prie savo lovos ir pasakė: „Aš nužudžiau močiutę”.

Ji papasakojo, kad jos motina – devyniasdešimtmetė, prikaustyta prie lovos ir nelaiminga – paprašė jos tai padaryti iš gailesčio. Mama pasikonsultavo su kadaise vadinta Hemlocko draugija, gyvybės nutraukimo priežiūros rėmimo grupe, ir tada surado mikstūrą, kuri išpildė mamos norą.

Ji laikė tai paslaptyje, o dabar, kai jau turėjo mirti, sąžinė ėmė ją graužti. Ji paprašė manęs niekam kitam iš šeimos narių to nesakyti. Iki šiol jie mano, kad močiutė mirė miegodama. Manau, kad aš norėčiau sužinoti tiesą, bet bijau, kad jie jaustųsi išduoti, jog mama jiems to niekada nepasakė. Ar tai turėtų būti atvejis, kai reikia palikti praeitį praeičiai? – S.W.

NYT pasitelktas „etikos specialistas”:

Nors ji turėjo būti susirūpinusi dėl to, ką padarė, nemanau, kad tai buvo moraliai neteisinga. Ar turėtum pasilaikyti jos išpažintį sau? Mes turime pagrindo žinoti pagrindines savo gyvenimo tiesas, ir nors jūsų močiutės vėlyvas sprendimas gali būti arba nebūti laikomas pagrindine tiesa, pripažįstu, kad, esant visoms sąlygoms, turėtumėte pranešti apie tai kitiems.

Bet viskas nėra vienareikšmiška. Ši aplinkybė nėra pakankamai svarbi, kad nusvertų mūsų pareigą saugoti paslaptis. Taip pat galite atsižvelgti į tai, kad atskleidimas gali sukelti nerimą šiems šeimos nariams – ir galiausiai į nerimą, kurį jums gali sukelti mirštančios motinos prašymo išdavystė.

♦

infa.lt: NYT etikos specialistas nemano, kad padėti numirti savo motinai yra „moraliai neteisinga”, jei ji jaučiasi nelaiminga. Jo nuomone tai visai normalu. Klausimas svarstomas apie tai ar etiška patikėti kitiems apie tai, ką papasakojo mirštančioji.

O gal klausimas tame – ar galima padėti motinai bent jau jaustis neatstumtai, nepaliktai ir neužmirštai visų, – iš ko dažnai ir gali kilti noras pasitraukti iš gyvenimo, kuris nebūtinai turi būti nepalaužiamas ir vienintelis. Atkreipkime dėmesį į pasakotojo poziciją jis iki galo buvo su savo motina, net reanimacijos skyriuje. Kartais visų paliktam senam žmogui reikia padėti gyventi, padėti pajusti, kad jis yra reikalingas ir mylimas – ypač – jei tai mūsų mama ar artimas žmogus.

Kaip jūs manote?