infa.lt

Kelias į dirbtinę mėsą eina per genetines manipuliacijas. Visi mėsos kultivavimo iš iš gyvūnų gautų ląstelių metodai susiduria su ta pačia problema – biologine ląstelių dalijimosi riba. Vidutiniškai ji siekia apie 50 pasidalijimų, o ją viršijus ląstelės nebėra gyvybingos ir norint tęsti gamybą reikia naujų ląstelių, rašo „Eurek Alert” leidinys.

Nuolatinis ląstelių kultūros pagrindo atnaujinimas yra brangus ir nepatogus. Tuftso universiteto mokslininkai išsprendė šią problemą sukurdami nemirtingas jaučių raumenų kamienines ląsteles, kurios gali sparčiai augti ir dalytis neribotą skaičių kartų. Tačiau kol kas neaišku, kiek saugu valgyti iš jų sukurtą mėsą.

Ląstelinės mėsos gamybai reikalingos raumenų ir riebalų ląstelės, pasižyminčios dideliu gebėjimu augti ir dalytis. Tokių produktų gamyba yra brangi ir ją sunku plėtoti. Mokslininkams paprastai tenka patiems išskirti gyvūnų kamienines ląsteles arba naudoti mažiau svarbių rūšių, pavyzdžiui, pelių, modelines ląstelių linijas.

Įprastos raumenų kamieninės ląstelės, paimtos iš gyvų gyvūnų ir pradėtos kultivuoti, paprastai dalijasi tik apie 50 kartų, kol pradeda senėti ir tampa nebegyvybingos. Nors teoriškai net ir iš šių kamieninių ląstelių būtų galima pagaminti nemažai mėsos, mokslininkų sukurtos nemirtingos ląstelės turi keletą pranašumų.

Vienas iš jų – galimybė gaminti didesnę masę mėsai kurti. Kitas – dėl nemirtingų ląstelių prieinamumo sumažėja kliūtys kitoms bendrovėms ir mokslininkams patekti į ląstelių pagrindu gaminamos mėsos rinką.

Norint įprastas galvijų raumenų kamienines ląsteles paversti nemirtingomis kamieninėmis ląstelėmis, reikėjo oraeiti du etapus. Dauguma ląstelių dalydamosi ir senstant pradeda prarasti DNR chromosomų galuose esančias, taip vadinamas telomeras.

Ląstelės „nusidėvi” tarsi stygos. Dėl to atsiranda DNR kopijavimo ar taisymo klaidų, prarandami genai ir galiausiai ląstelės žūsta.

Mokslininkai sukūrė galvijų kamienines ląsteles taip, kad jos nuolat atkurtų savo telomeras, veiksmingai išlaikydamos chromosomas „jaunas” ir paruoštas kitam replikacijos ir ląstelių dalijimosi ciklui.

Antrasis žingsnis ląstelių nemirtingumo link buvo priversti ląsteles nuolat gaminti baltymą, kuris skatina kritinį ląstelių dalijimosi etapą. Tai pagreitina procesą ir padeda ląstelėms greičiau augti.

Raumenų kamieninės ląstelės nėra vartojamas galutinis produktas. Jos turi ne tik dalytis ir augti, bet ir diferencijuotis į subrendusias raumenų ląsteles. Mokslininkams pavyko sėkmingai diferencijuoti inžinerines kamienines ląsteles į brandžias raumenų ląsteles, tačiau ne iki visiško gyvūno ląstelių ar įprastų galvijų kamieninių ląstelių tapatumo.

Mokslininkai toliau tirs, ar šios ląstelės gali atkartoti natūralios mėsos skonį ir tekstūrą.