infa.lt

Ir ar yra būdų, kaip išvengti šių pavojų?

Jauni žmonės paprastai būna labai pažeidžiami ir lengvai patiria psichologinę traumą sielvartaudami dėl savo netobulumo. Socialinė žiniasklaida, pavyzdžiui, TikTok ar Instagram, gali dar labiau sumažinti jauno žmogaus savivertę, rodydama jam nepasiekiamus (ir greičiausiai fantastiškus) grožio ir fizinės jėgos pavyzdžius, praneša „Apa PsycNet” leidinys.

Kanados mokslininkai iš McGill universiteto Monrealyje padarė išvadą, kad piktnaudžiavimas socialine žiniasklaida ypač pavojingas jaunuoliams ir paaugliams, kurie jau turi nerimo ar depresijos simptomų.

Pasak kanadiečių, vos perpus sumažinus TikTok ir Instagram aktyvumą, gerokai pagerėjo jaunuolių požiūris į savo išvaizdą ir sumažėjo antsvorio problemos sunkumas, ypač tiems, kurie jo iš tikrųjų neturėjo.

Viena iš tyrimo autorių, psichologijos mokslų daktarė Helen Tay pabrėžia, kad ne sporto ar Holivudo žvaigždžių, o paprastų bendraamžių atvaizdai daro ypatingą poveikį jaunuolių ir paauglių sąmonei. Garsenybės yra įžymybės, todėl konkuruoti su jomis yra keblu, tačiau gražuolis vaikinas iš gretimo namo jo sekėją gali paveikti labai slegiančiai.

Monrealio mokslininkų teigimu, jaunimas prie ekranų praleidžia nuo šešių iki aštuonių valandų per dieną. Didžiąją dalį šio laiko praleidžia socialinėje žiniasklaidoje, tiksliau, vartydami nuotraukas ir žiūrėdami vaizdo įrašus. Bėda ta, kad tie žmonės, kurie mano, kad turi išvaizdos problemų arba antsvorio, socialinėje žiniasklaidoje praleidžia dar daugiau laiko – daugiau nei aštuonias valandas.

Kanados tyrime dalyvavo 220 bakalauro studijų studentų nuo 17 iki 25 metų amžiaus: 167 merginos, 51 vaikinas ir dvi nebinarinės personos. Visiems jiems pasireiškė nerimo ir depresijos požymių.

Tiriamųjų užduotis buvo praleisti laiką socialinėje žiniasklaidoje. Prieš eksperimentą ir po jo kiekvienas jų turėjo atsakyti į klausimyną. Klausimyne buvo du punktai: pirmajame reikėjo penkiabalėje skalėje atsakyti apie teiginio „Esu labai patenkintas (-a) tuo, kaip atrodau” pagrįstumą, o antrajame – „Esu labai patenkintas (-a) savo svoriu”.

Pirmąją savaitę bakalaurai naršė socialiniuose tinkluose, kaip buvo įpratę daryti. Nuo antrosios savaitės naršymas buvo apribotas iki vienos valandos per dieną eksperimentinėje grupėje ir panašiai neribojamas kontrolinėje grupėje.

Eksperimentinei grupei pavyko sumažinti naudojimąsi socialine žiniasklaida iki 78 minučių per dieną, palyginti su 288 minutėmis per dieną kontrolinėje grupėje.

Dalyviai, kurių buvo paprašyta apriboti naudojimąsi socialine žiniasklaida, šį laiką sutrumpino vidutiniškai iki 78 minučių per dieną. Kontrolinės grupės dalyviai vidutiniškai per dieną naršė 188 minutes.

Po trijų eksperimento savaičių, tų, kurie sumažino naudojimąsi socialine žiniasklaida, požiūris į savo išvaizdą ir kūno svorį gerokai pagerėjo. Kita vertus, kontrolinėje grupėje pokyčių nebuvo jokių.

Psichologų rekomendacija – griežtai apriboti socialinės žiniasklaidos naudojimą jaunuoliams ir paaugliams, kurie yra ypač linkę į nerimą ar depresiją.

Vienintelis klausimas – kaip tai įgyvendinti praktiškai.