infa.lt

Foto: AFP / Alberto Pizzoli

Pasaulinės korporacijos vis dažniau perkelia savo gamyklas į Vietnamą, Indiją ir Taivaną iš Kinijos.

Dėl lėtėjančios ekonomikos ir didėjančios geopolitinės įtampos vis daugiau technologijų bendrovių suskubo perkelti gamybą iš Kinijos. Tarp jų jau yra „Apple”, „Samsung”, „Microsoft”, „Google”, „Amazon” ir daugelio kitų tiekėjų.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „Apple” išmaniųjų telefonų eksportas iš Indijos 2022 m. pabaigoje pasiekė 2,5 mlrd. dolerių ir, palyginti su ankstesniais metais, padvigubėjo.

„Bloomberg” šaltinių duomenimis, „Foxconn Technology Group” ir „Wistron Corp” savo gamyklose Indijoje pagamino ir eksportavo „iPhone” telefonų maždaug už 1 mlrd. dolerių. Kito stambaus rangovo, „Pegatron Corp.”, eksportas siekė apie 500 mln.

Atsižvelgiant į tai, kad visa „Apple” išmaniųjų telefonų gamyba beveik nepakito, palyginti su praėjusiais metais, šie statistiniai duomenys rodo ne tik ir ne tiek padidėjusį eksportą iš Indijos, kiek „Apple” norą kuo labiau diversifikuoti savo tiekimo grandines ir nebebūti priklausomai nuo Kinijos.

Pagrindinės „iPhone” surinkimo iš Kinijos alternatyvos turėtų būti gamyklos Indijoje ir Vietname. Pavyzdžiui, „Apple” anksčiau Indijoje gamino „iPhone SE”, 12 ir 13 modelius. Juos surinko „Apple” partnerė „Foxconn Technology” Čenajaus priemiestyje. Praėjusiais metais čia pradėta ir „iPhone 14” gamyba.

2020 m. Timas Cookas paskelbė apie ketinimą dalį „Mac” nešiojamųjų kompiuterių gamybos pajėgumų perkelti už Kinijos ribų. 2022 m. pabaigoje paaiškėjo, kad JAV bendrovė ketina dalį savo ausinių – „AirPods” ir „Beats” – gamybos perkelti iš Kinijos į Indiją.

„Foxconn” ausines gamins Indijoje jau šiais metais. Vėliau prie bendrovės prisijungs „Luxshare Precision Industry” ir jos dukterinės įmonės. Pastaroji jau gamina „AirPods” Vietname ir Kinijoje, tačiau planuoja pradėti surinkimą ir Indijoje.

Galiausiai „Reuters” neseniai pranešė apie kito „Apple” tiekėjo ketinimą perkelti dalį savo gamybos už Kinijos ribų. Kalbama apie Kinijos ekranų gamintoją „BOE Technology Group”, kuri, pasak agentūros šaltinių, veda derybas dėl žemės nuomos Vietname dviem gamykloms statyti. Bendrovė ne tik tiekia ekranus „Apple”, bet ir tokioms milžinėms kaip „Samsung” ir LG.

„Apple” – toli gražu ne vienintelė industrijos milžinė, kuri pastaruoju metu kalba apie ketinimus perkelti gamybą iš Kinijos. Šiame sąraše jau yra pakankamai garsių vardų.

2019-2020 m. „Samsung” dalį išmaniųjų telefonų ir asmeninių kompiuterių gamybos iš Kinijos perkėlė į Vietnamą. Praėjusią vasarą bendrovė pranešė, kad visą ekranų gamybą iš Kinijos ir Pietų Korėjos perkels ten pat.

Pietų Korėjos bendrovė paprastai yra didžiausia užsienio investuotoja Vietnamo ekonomikoje. Praėjusį mėnesį Vietnamo vyriausybė taip pat pranešė, kad bendrovė ketina padidinti savo investicijas į šalies ekonomiką nuo 18 mlrd. iki 20 mlrd. dolerių, nes Korėjos gamintojas nusprendė išplėsti savo gamyklą Bac Ninh provincijoje.

Planuojamo pasitraukimo iš Kinijos tendenciją aiškiai rodo statistiniai duomenys. Prieš aštuonerius metus „Samsung” Kinijoje turėjo apie 60 000 darbuotojų. Iki praėjusių metų vasaros jų skaičius sumažėjo iki 10 000. Tuo pat metu personalo skaičius toje pačioje Pietų Korėjoje per pastaruosius penkerius metus išaugo 20 procentų.

Kaip ir „Samsung”, kita Pietų Korėjos elektronikos gamintoja LG nusprendė perkelti gamybą iš Kinijos į Vietnamą ir investuoja 4 mlrd. dolerių į išmaniųjų telefonų kamerų gamybą. LG jau likvidavo gamyklas Kinijoje, pavyzdžiui, Tiandzine ir Kunšane, taip pat perkėlė šaldytuvų, skirtų eksportui į JAV, gamybą iš Džedziango provincijos į Pietų Korėją.

Taivano elektronikos gamintojai taip pat masiškai palieka Kiniją. Tai ne tik „Foxconn”, „Wistron” ir „Pegatron”, kurios, be „Apple”, yra tokių bendrovių kaip „Dell”, „Sony”, „Tesla” ir „Volkswagen” tiekėjos. ASUS sistemingai mažina savo gamybos apimtis šalyje, pirmenybę teikdama gamybai Vietname ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kiti personalinių kompiuterių gamintojai HP ir „Dell” taip pat paskelbė planus perkelti gamybą už Kinijos ribų jau 2019 m. HP pranešė „Nikkei”, kad ketina perkelti 30% savo nešiojamųjų kompiuterių gamybos pajėgumų iš Kinijos į Taivaną ir Tailandą. Be to, „Dell” svarstė Taivaną, Vietnamą ir Filipinus kaip nešiojamųjų kompiuterių gamybos alternatyvas Kinijai.

„Microsoft” dabar „Xbox” žaidimų konsoles tiekia ne iš Kinijos, o iš Hošimino miesto Vietname. „Amazon” savo „FireTV” televizorius gamina Indijoje, o ne taip seniai uždarė ir „Kindle” elektroninių knygų gamyklą Kinijoje. Naujausius „Pixel” išmaniųjų telefonų modelius „Google” dabar surinks ne „Foxconn” gamykloje Kinijoje, o Vietname.

Masinį technologijų kompanijų pasitraukimą lemia kelios priežastys. Pirmoji – COVID-19 pandemija. Dėl to 2020 m. karantinui buvo uždaryta daug Kinijos gamyklų, todėl pasaulio elektronikos, buitinės technikos ir elektrinių automobilių gamintojai praktiškai liko be naujų produktų tiekimo.

Juk Kinija yra pagrindinė dešimčių pasaulinių prekių ženklų gamybos vieta. Pavyzdžiui, „Apple” maždaug 90% „iPhone”, „iPad” ir „MacBook” komponentų gamina Kinijoje. Šis skaičius buvo aktualus dar praėjusį pavasarį. 2020 m. gavę tokią nemalonią pamoką, daugelis gamintojų galvoja apie gamybos diversifikavimą.

Antroji priežastis yra politinė. Donaldo Trampo (Donal Trump) prezidentavimo laikotarpiu prasidėjęs Kinijos ir Jungtinių Valstijų prekybos karas lėmė, kad abi šalys padidino importo muitus, apribojo amerikietiškų technologijų eksportą ir padidino Kinijos valdžios institucijų spaudimą užsienio įmonėms. Tačiau, atsižvelgiant į Kinijos ir JAV padėtį pasaulio ekonomikoje, akivaizdu, kad tai daro poveikį ne tik Kinijos ir JAV bendrovėms.

Trečioji priežastis yra ekonominė. 2022 m. Kinijos BVP augs 3 procentais. Ir tai yra vienas blogiausių šalies ekonomikos rezultatų per 40 metų. Palyginimui, 2021 m. BVP išaugo 8,4%. Dėl tokio didelio nuosmukio kalta ta pati COVID-19 pandemija ir nulinės tolerancijos politika, dėl kurios didžiąją praėjusių metų dalį karantine buvo laikomi visi didieji šalies miestai.

Kinijos valdžios institucijos atsisakė panaikinti griežtus koronaviruso apribojimus, kol kilo masiniai protestai. Metų pabaigoje buvo nuspręsta iš karto panaikinti beveik visus galimus apribojimus. Šis sprendimas dar neturėjo įtakos ekonominiams rodikliams, priešingai nei sergamumo ir mirtingumo rodikliai.

„Silpnėjanti ekonomika. Karantinai, susiję su COVID-19. Abipusės prekybos sankcijos. Galimas konfliktas dėl Taivano. Bendrovės turi daug priežasčių, dėl kurių mažina savo veiklos apimtis Kinijoje”, – sakė Amerikos verslo instituto analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Derekas Sissorsas.

Todėl artimiausioje ateityje galima laukti naujienų, kad dar viena didelė bendrovė nusprendė atsisveikinti su Kinija.