infa.lt

KLR Valstybės tarybos Taivano reikalų biuro atstovas Ma Xiaoguang | Andy Wong nuotrauka / AP

JAV ir Kinija atsisako karinio scenarijaus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione

Naujaisiais metais Pekinas vystys kontaktus su Taivanu dėl „taikaus susivienijimo”. Apie tai pranešė Kinijos Valstybės tarybos Taivano reikalų biuro atstovas Ma Xiaoguangas. Kinijos santykių su Taipėjumi prižiūrėtojo pareiškimas paskelbtas sumažėjus JAV karinio jūrų laivyno aktyvumui Taivano sąsiauryje, kuris pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius metus.

Prieš JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno vizitą Pekine, kuris įvyks artimiausiomis savaitėmis, Pekinas ir Vašingtonas demonstruoja nepasirengimą lemiamam mūšiui dėl salos. Ekspertai mano, kad karinis scenarijus Ramiojo vandenyno regione būtų susijęs su didžiuliais abiejų šalių nuostoliais, o to jos nenori.

„Naujaisiais metais tęsime išsamias ir nuodugnias konsultacijas su protingais visų Taivano visuomenės sluoksnių atstovais susijungimo ir abiejų pakrančių santykių tema. Stiprinsime mainus ir dialogą, bendradarbiausime skatindami taikų santykių vystymąsi abiejose Taivano sąsiaurio pusėse ir sieksime taikaus tėvynės susivienijimo”, – trečiadienį Pekine surengtame brifinge sakė Kinijos Valstybės tarybos Taivano reikalų biuro atstovas spaudai Ma Xiaoguang.

Šiuo politiniu pareiškimu Pekinas pademonstravo norą prisitaikyti prie naujų tendencijų Taivano politikoje ir besikeičiančių visuomenės nuotaikų, kurios išryškėjo praėjusį rudenį vykusiuose municipaliniuose rinkimuose.

Balsavime, kuris iš tiesų tapo neoficialiu referendumu dėl santykių su KLR, įtikinamą pergalę iškovojo opozicinė Kuomintango partija (Guomindang), pasisakanti už verslo ryšių plėtojimą ir pragmatiškus santykius su žemynine Kinija. Tuo pat metu Taivano valdančioji partija, kuri savo statymus daro ant JAV remiamos konfrontacijos su Pekinu ir užsirašiusi į savo aktyvą JAV Atstovų rūmų pirmininkės, Nancy Pelosi „istorinį vizitą į salą” rugpjūčio mėnesį – patyrė žeminantį pralaimėjimą.

Akivaizdu, kad Pekinas bando pasinaudoti pasikeitusiomis salos gyventojų mąstymo nuotaikomis dėl to, kad pirmą kartą nuo tada, kai egzistuoja nepripažinta Taivano respublika, jos gyventojai susiduria su realia didelio karo grėsme.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas taip pat pakomentavo situacijos apie Taivaną dinamiką ir paragino ieškoti diplomatinių sprendimų, o ne imtis ryžtingos konfrontacijos.

„Kinija neleis, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas taptų geopolitinių konfliktų arena”, – perspėjo Wang Wenbinas, išvardydamas diplomatinės tarnybos užduotis naujaisiais metais.

„Taivano klausimas yra vienas iš pagrindinių Kinijos interesų. Vienos Kinijos principas yra pagrindinė taisyklė šalims, kurios palaiko diplomatinius ryšius su KLR ir plėtoja santykius su ja”, – priminė Kinijos diplomatas.

Kaip Pekinas didino spaudimą atsiskyrusiam Taivanui

Tokiomis aplinkybėmis praėjusios savaitės pabaigoje agentūra „Bloomberg” paskelbė JAV karinio jūrų laivyno veiklos Taivano sąsiauryje dinamikos tyrimo rezultatus, kurie pasirodė sensacingi.

Agentūros „Bloomberg” skaičiavimais, pernai Taivanas daugelio pasaulio politikų kalbose ir pirmaujančių žiniasklaidos priemonių publikacijose buvo įvardijamas kaip būsimas karštasis taškas Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono žemėlapyje, o per Taivano sąsiaurį praplaukė devyni JAV kariniai laivai.

Be to, praėjusiais metais JAV Pietų Kinijos jūroje atliko keturias „laisvosios laivybos operacijas”. Kaip pažymi Bloomberg, šie skaičiai buvo mažiausi per pastaruosius penkerius metus.

„JAV karinis jūrų laivynas per Taivano sąsiaurį pasiuntė mažiausiai karo laivų nuo 2018 m. Sumažinus tranzito per sąsiaurį ar Pietų Kinijos jūrą skaičių, JAV galėtų sumažinti konfliktų skaičių”, – teigiama tyrime.

Pekino ir Vašingtono pastangos po Naujųjų metų užkirsti kelią pilno masto konfliktui Ramiajame vandenyne, kuris taptų dar vienu pasaulinės destabilizacijos veiksniu Rusijos karinės invazijos Ukrainoje kontekste, atsirado ne iš oro.

Jos kyla iš vis labiau suvokiamo fakto, kad karo Taivane atveju greita vienos pusės pergalė būtų neįmanoma. Neišvengiamai užsitęsęs konfliktas būtų susijęs su didžiulėmis išlaidomis ir nenuspėjamomis pasekmėmis abiem pusėms, atsižvelgiant į jo egzistencinę reikšmę visoms susijusioms šalims.

Pirmadienį paskelbtoje nevyriausybinio Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje „Pirmasis kito karo mūšis” (The First Battle of the Next War), kurioje modeliuojama, kaip galėtų būti išspręsta situacija aplink Taivaną, teigiama, kad JAV gali atremti Kinijos puolimą saloje. Tačiau Vašingtonui ir jo sąjungininkams už tai tektų sumokėti didžiulę kainą.

Daugumoje iš 24 ataskaitoje nagrinėtų jėgos scenarijų JAV, Taivanas ir Japonija turėtų bendradarbiauti, kad įveiktų Kinijos karinį desantą ir išsaugotų salos autonomiją.

Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad Kinijos liaudies išlaisvinimo armija gali netekti „dešimčių tūkstančių” karių.

Tačiau JAV ir jų sąjungininkės netektų dešimčių laivų, šimtų lėktuvų ir tūkstančių karių, o klestinti Taivano ekonomika būtų sužlugdyta.

Ataskaitos autorių teigimu, jei prireiktų ginti Taivaną, JAV ir jų sąjungininkės negalės pasinaudoti „Ukrainos modeliu”, nes žemyninė Kinija gali greitai atkirsti salą nuo likusio pasaulio savaitėms ir mėnesiams. „Be to, JAV delsimas ir pusinės priemonės apsunkintų gynybą, padidintų JAV personalo aukų skaičių ir eskalacijos riziką”, – teigiama ataskaitoje.

Bandymai atsitraukti nuo konfrontacijos dėl Taivano, grindžiami supratimu, kad neįmanoma kariauti „iki pergalingos pabaigos”, kaip Ukrainoje, vyksta prieš JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno vizitą Pekine.

„JAV tikisi, kad artimiausiomis savaitėmis valstybės sekretorius Anthony Blinkenas apsilankys Kinijoje ir susitiks su naujuoju Kinijos užsienio reikalų ministru Qin Gangu”, – sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as (Ned Price).