infa.lt

Valstybinė agentūra, atsakinga už „sekimą mokslu” dėl COVID ir kitų pavojų sveikatai, išleido naują klimato mokslo mokymo programą vidurinių mokyklų moksleiviams. Stebėtina, kad mokymo programa yra atvirai antimokslinė – joje pabrėžiama jausmų svarba ir teigiama, kad „racionalus mąstymas” yra pervertintas, praneša „The Spokesman – Review”

Mokymo programa, kurią galima rasti OER Commons, buvo sukurta kartu su Vašingtono valstijos Sveikatos departamentu ir teigia, kad joje „tiriamas poveikis klimatui” Vašingtono valstijoje. Tačiau vyraujantis mokymo programos bruožas yra ne mokslas, o emocijos, poezija, „viešasis dalyvaujamasis meno kūrinas” ir aktyvizmas.

Ten, kur mokymo programoje minimi duomenys, nepateikiama įrodymų, o tiesiog daroma prielaida apie rezultatus, dažnai prieštaraujant duomenims.

Pavyzdžiui, skyriuje „Klimato kaita ir nėštumas” keliamas klausimas „Ar turėtume turėti vaikų”, kai ateityje laukia klimato kaita. Diskusija pradedama „Lingvistinės realybės biuro” sugalvotu žodžiu, kuriuo išreiškiamas noras turėti vaikų nerimaujant dėl „kančių kupinos ateities”.

Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad tai nėra tikslus būsimo klimato kaitos poveikio vaizdas. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKG) duomenys rodo, kad 2100 m. pagal bet kokį klimato kaitos scenarijų žmonės visame pasaulyje bus turtingesni. Tokie duomenimis nepagrįsti teiginiai mokymo programoje pateikiami ne kartą.

Užuot rėmusis TKKG duomenimis, mokymo programoje remiamasi vadinamuoju „Lingvistinės tikrovės biuru”. Organizacijos įkūrėjai jį vadina „viešuoju dalyvaujamuoju meno kūriniu, kurio tikslas – kurti naują kalbą kaip naujovišką būdą geriau suprasti mūsų sparčiai besikeičiantį pasaulį dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos”. Tinklalapyje rašoma, kad jie yra įsipareigoję siekti „kalbinio reliatyvumo”.

Mokslo programa pradedama žodžiu, sugalvotu kaip meno projekto, kuriame pabrėžiamas reliatyvumas, dalis.

Skaidrėse su šiuo nauju žodžiu taip pat pateikiamos pastabos mokytojams. Pastabose teigiama, kad „per ilgai mokslas ir gamtamokslinis švietimas pirmenybę teikė mano (sic) racionaliam mąstymui”.

Pastabose teigiama, kad vietoj racionalumo „turime išmokti atkreipti dėmesį į savo ir kitų žmonių emocijas”. Mokymo programoje įspėjama, kad to nepadarius, „tai gali būti suvokiama kaip arogancija”.

Pastabose ne tik atmetamas racionalus mąstymas ir akcentuojamos emocijos, bet ir Sveikatos apsaugos departamento patvirtintoje mokymo programoje pereinama prie emocinės manipuliacijos, įteigiant, kad nesutinkantys mokiniai yra arogantiški.

Yra daugybė kitų problemų. Pavyzdžiui, juose teigiama, kad su karščiu susijęs poveikis nėštumui yra susijęs su „šilumos salos efektu” – aukštesne vietine temperatūra, kurią lemia dideli juodojo asfalto plotai miestuose.

Tačiau jų pateikti Vašingtono valstijos duomenys rodo, kad visos apygardos, kuriose perinatalinio mirtingumo rodiklis yra didžiausias, yra kaimiškos, įskaitant Adams, Yakima, Jefferson, Lewis ir Skagit apygardas.

Tas pats pasakytina ir apie mažą gimimo svorį – daugiausia mažo svorio naujagimių gimsta Adams, Ferry, Grays Harbor, Mason, Pacific, Pend Oreille ir Spokane apygardose. Tai, kad tiek daug kaimo apygardų pasižymi didžiausiais sunkių nėštumų rodikliais, rodo, kad šilumos salos efektas nėra reikšmingas veiksnys.

Duomenys – mokymo programoje apie duomenų analizę – neatitinka mokymo programoje pateiktų teiginių.

Yra ir kitų problemų, susijusių su mokymo programos teiginiais, tačiau požiūrį turbūt geriausiai atspindi paskutinės dvi skaidrės. Jose parodytas eilėraštis, kurio žodžiai meistriškai pavaizduoti įstrižai, kviečiantys „Didžiąsias motinas visoje planetoje pakilti ir užimti savo vietą vadovaujant pasauliui”.

Jose vyrai raginami „grakščiai ir dėkingai pasitraukti į šalį & leisti joms (mums) tai padaryti”, o baigiama teiginiu, kad „nuo to priklauso mūsų rūšies išgyvenimas”.

Mokymo programoje, kuri tariamai skirta klimato mokslui, yra visko po truputį – dalyvaujamojo meno kūrinių, poezijos, emocijų ir kaltinimų arogancija tiems, kurie su tuo nesutinka.

Tačiau joje nėra daug tikro mokslo.

Straipsnio autorius, Toddas Myersas, WPC Aplinkos centro direktorius, yra knygos „Laikas galvoti apie mažus” autorius ir dirba Cle Elume.