infa.lt

Europarlamentui bus sunku įvykdyti radikalią reformą ir „pašalinti nuodus”

29 gruodžio
10:41 2022

Neseniai Europos Parlamente kilęs korupcijos skandalas sukrėtė visą Europą. Europos žiniasklaida teigė, kad šis incidentas pažadino „miegantį Briuselį”. Abejonės dėl EP skaidrumo, funkcionalumo ir sąžiningumo pasiekė neregėtas aukštumas, rašo kinų Huanqiu portalas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prieš kelias dienas pareiškė, kad šis skandalas įrodė, jog reikia paleisti Europos Parlamentą ir iš naujo suformuoti jį iš nacionalinių parlamentų narių. Šis požiūris paskatino diskusijas dėl Europos Sąjungos politinių ir sprendimų priėmimo mechanizmų reformos.

Europos Parlamentas, kaip teisėkūros institucija tarp trijų pagrindinių ES institucijų, turėjo atlikti svarbų vaidmenį skatinant ir racionalizuojant Europos politiką, o jo išrinkti nariai, atmetę nacionalinius ir kitus interesus, turėjo tarnauti „bendriems Europos Sąjungos interesams”.

Tačiau šis korupcijos atvejis yra susijęs su aukšto rango Europos Parlamento pareigūnais, įskaitant struktūros pirmininkės pavaduotoją. Tai atskleidė slaptą ir galingą tam tikrų šalių ir interesų grupių įtaką EP, todėl Europos politikai ėmė nerimauti dėl vadinamojo „užsienio kišimosi, turinčio įtakos sąžiningam EP darbui”.

Tuo metu, kai geopolitinė padėtis tampa vis labiau įtempta, o Europos politika vis labiau ideologizuojama, tokie „slaptos įtakos” ir „kišimosi” atvejai smarkiai žeidžia jautrius ES institucijų nervus.

Europos Parlamentas turi nuodugniai ištirti šį atvejį ir sukurti tinkamas priemones, kad tokie incidentai nepasikartotų. EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad institucija nustatys naujas etikos taisykles ir atliks „restruktūrizaciją”.

Tačiau, tikriausiai būtų nerealu tikėtis, kad Europos Parlamentas pertvarkys savo paties darbo režimą „iškrapštydamas save iki kaulų smegenų, kad ištrauktų nuodus”. Kaip ir Vakarų šalių parlamentuose, įvairių interesų grupių lobizmas yra įprastas ES lygmens įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų darbas.

Ne tik įmonės ir NVO kreipiasi į įstatymų leidėjus ir daro jiems įtaką „diskutuodamos ir bendradarbiaudamos” per vadinamąjį „politinį tinklą”. Siekdami padidinti politinę įtaką, daugelis Parlamento narių patys susisiekia su įvairiais lobistais, kad ateityje gautų gerai apmokamas įmonių konsultantų pareigas, pasinaudodami „besisukančių durų” mechanizmu. Briuselyje jau seniai įsitvirtino įvairios slaptų interesų grandinės, o esminė reforma galėtų iš daugelio žmonių atimti jų „sūrį”.

Taigi, nors V. Orbano plačiai nuskambėjusius pasiūlymus labai sunku įgyvendinti praktiškai, jie atspindi kai kurių valstybių narių ir visuomenės nepasitenkinimą Europos Parlamentu. Iš pradžių EP buvo institucija, kuri atstovavo žmonių reikalavimams ES politinėje struktūroje. 1975 m. įvykdžius tiesioginių rinkimų į Europos Parlamentą reformą, į pirmą vietą iškilo „tautos atstovai”.

Tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau tampa įvairių politinių spektrų mišraine. Siekdami užimti aukštesnes pareigas, parlamento nariai teikia kraštutinius pasiūlymus ir reiškia radikalias nuomones diplomatijos, aplinkosaugos, žmogaus teisių ir kt. klausimais, tačiau tai menkai padeda spręsti regiono žmonių socialines ir vidaus problemas.

Nuolat mažėjantis rinkėjų aktyvumas tiesioginiuose rinkimuose yra svarbus mažėjančio gyventojų pasitikėjimo šia institucija ženklas. Kita vertus, Europos Parlamento nariai iš pradžių išrenkami siekiant remti savo šalies politiką, tačiau dėl „politinio korektiškumo” EP veiksmai dažnai prieštarauja kai kurių valstybių narių interesams įvairiose srityse.

Pavyzdžiui, Europos Parlamentas užėmė griežčiausią poziciją dėl Vengrijos galimybės gauti ES rekonstrukcijos fondo lėšas sustabdymo dėl „teisinės valstybės klausimų”. Nenuostabu, kad V. Orbanas jaučia nuoskaudą dėl šių „Briuselio šeimininkų”, kuriems nerūpi valstybių narių nacionaliniai interesai.

Daugelis ES institucijų ir didžiųjų valstybių šiuo metu yra labai susirūpinusios dėl nepakankamo ES strateginio veiksmingumo ir sprendimų priėmimo nuoseklumo. Jų nuomone, dėl to sudėtingoje tarptautinėje situacijoje ir geopolitinėje konkurencijoje Sąjunga atsiduria nepalankioje padėtyje, o ES politinių ir sprendimų priėmimo mechanizmų reforma laikoma vieninteliu būdu pasiekti „strateginį savarankiškumą” ir sustiprinti Europos integraciją.

Tačiau vis dar vyksta aršios diskusijos dėl reformos krypties ir prioritetinių klausimų.

Pavyzdžiui, Vokietija tikisi, kad sprendimų priėmimo mechanizmas tokiais svarbiais klausimais kaip diplomatija bus pakeistas iš „vienbalsio sutarimo” į „balsų daugumos sprendimą”, kad būtų padidintas veiksmingumas. (Kad nebeliktų valstybių veto teisės – infa.lt past.)

Prancūzija pasisako už tai, kad „pirmaujančios Europos šalys” imtųsi iniciatyvos ir bendradarbiautų tam tikrose Europos integracijos srityse, perkeliant dėmesį nuo geografinės plėtros prie nuodugnaus politikos formavimo.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas vis daugiau dėmesio skiria savo institucinių galių stiprinimui. Dėl šios tendencijos ES sprendimų priėmimo mechanizmo reforma labiau atsispindės kaip galios ir įtakos perskirstymas tarp valstybių narių bei tarp ES institucijų ir valstybių narių, o dėl interesų kaitos neišvengiamai bus sunkiau pasiekti visų šalių sutarimą dėl reformos.

Kalbant apie Europos integracijos istoriją, ES, kaip politinio eksperimento kuriant suverenių valstybių aljansą, kūrimo procesas yra nuolatinės konfrontacijos ir institucinių naujovių bei restruktūrizacijos ciklas.

ES gebėjimas problemas paversti vystymosi varomąja jėga dabar labai priklauso nuo to, ar ji sugebės laikytis savo pirminio ketinimo „skatinti taiką ir siekti vystymosi” regioninėje struktūroje.

Autorius, Europos tyrimų Instituto Kinijoje tarptautinių santykių akademijos mokslo darbuotojas Dong Yifan.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 166

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Kas ten    -  2022-12-29, 11:32

    ka salins? Juk visi ten susirinko to paties!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....