infa.lt

ECB ketvirtą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų – iki 2,5%.

Indėlių ir trumpalaikių paskolų palūkanų normos taip pat buvo padidintos 50 bazinių punktų. – atitinkamai iki 2% ir 2,75%.

„Valdančioji taryba mano, kad palūkanų normos vis dar turės būti reikšmingai ir nuosekliai didinamos, kad būtų pasiektas lygis, galintis užtikrinti, jog infliacija laiku grįžtų prie vidutinio laikotarpio tikslo – 2%”, – teigia ECB spaudos tarnyba.

ECB palūkanų normų didinimas nuo liepos vyko kelis kartus .

Banko vadovė Christine Lagarde ne kartą pareiškė, kad palūkanos bus didinamos tol, kol  infliacija pasieks 2% lygį. Į klausimą kiek tai [didinimas] gali užtrukti – jie tiesiai neatsakė,  esą veiksmų, kurių imtasi rezultatai bus matomi po metų ar dviejų.

Neseniai palūkanų normas padidino ir amerikiečių FRS iki 4,25-4,5% ir Anglijos bankas iki 3,5%.

Tai nekokia žinia paėmusias paskolas (tame tarpe ir anksčiau) žmonėms – jų mokamos palūkanos bankams juntamai padidės.

Galima teigti, kad bankų palūkanos – tai būdas išpompuoti iš žmonių jų gaunamą atlyginimo dalį, taip mažinant grynųjų pinigų rinkoje kiekį, t.y. mažinti jų perkamąją galią, ko pasekoje tikimasi sumažinti paklausą, o su ja numušti ir kainų augimą. Kai mažiau perkama, gamintojai ir pardavėjai mažina savo pelno maržas.

Tačiau, jei kainų augimas susijęs ne su vartojimu, o su pasiūla, šiuo atveju energetikos išteklių kainomis – tokia bankų politika neduos kažkokios naudos, nes kainos kyla tarptautinėse rinkose.

Palūkanų didėjimas lėtina ir ekonomikos augimą, nes brangstant paskoloms ir mažėjant paklausai – mažėja ir gamyba.